Dileminės situacijos analizė. Abortas - moralinio pagrįstumo klausimas

Šių dienų kasdienybėje labai aktuali ir dažnai žiniasklaidos ir visuomenėje aptarinėjama dileminė tema yra abortas. Problema yra aktuali jau nuo senų laikų tik šiuolaikinėje visuomenėje garsiau apie tai kalbama. 1994 m. buvo priimtas įstatymas dėl nėštumo nutraukimo operacijos iki 12 moters nėštumo savaitės. Šiomis dienomis yra siūlomas įstatymo pakeitimas, kuriuo norima uždrausi tokios operacijos atlikimą. Prieš sprendžiant šių dienų problemą reikia išsiaiškinti ką vadinsime abortu. Abortu vadinamas nėštumo nutraukimas, bet kuriuo metu nuo apvaisinimo iki gimdymo. Abortas yra ne vien medicinos, bet ir etikos problema, nes, kaip ir bet kuri kita gyvybės nutraukimo forma, kelia moralinio pagrįstumo klausimus. Diskusijoje, dėl aborto moralumo ar nemoralumo, paprastai konfliktuoja du pagrindiniai principai: besąlygiškos gyvybės vertės ir individualios laisvės. Konservatyviai nusiteikę teoretikai akcentuoja vaisiaus svarbą, todėl laikosi gyvybės šventumo postulato ir pasisako prieš abortą. Tuo tarpu liberalai teigia, kad negali būti varžoma moters teisė į savo kūną, ir pasisako už abortą. Akivaizdu, jog vieningas sprendimas dėl vaisiaus moralinio statuso yra neįmanomas, nes bet kuri pozicija remiasi išankstinėmis moralinėmis nuostatomis. Nors atrodo, kad klausimas, kada prasideda gyvybė ar asmuo, gali būti aiškiai atsakytas, remiantis medicininiais ar fiziologiniais kriterijais, bet iš tikrųjų šis atsakymas yra faktų ir moralinių įsitikimų samplaika. Todėl nesunku suprasti, kodėl jau kelis dešimtmečius vyksta stiprūs judėjimai tiek už, tiek prieš abortų praktiką, o tarp aborto šalininkų ir priešininkų tvyro nuolatinė įtampa. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, moteriai pageidaujant leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių. Vėlesnis nei 12 savaičių nėštumo nutraukimas leidžiamas tik tuo atveju, jei jis gresia moters gyvybei ir sveikata.
Problemos mąstą statistikos departamento duomenimis nusakantys skaičiai: