Laisvės (dorovinės) samprata

Kas tai yra žmogaus laisvė, kas tai yra dorovinė laisvė, kaip ji pasireiškia visais aspektais žmonijos raidoje?. Tai klausimai, kuriuos nagrinėja ir studijuoja ne tik pasaulio, Europos, bet ir Lietuvos filosofai ir mąstytojai.
Žmogaus laisvė reiškia tai, kad jis iš dviejų galimybių ką nors daryti esamoje padėtyje vienodai gali pasirinkti vieną arba kitą. Tikrą laisvę asmenybė pasiekia tada, kai jai rūpi ne laisvė, o kai jai rūpi dorovinis pašaukimas (V. Sezemanas, 1997, p.367).
L.Archangelskis teigė, kad dorovės reikalavimų įsisąmoninimas, subjektyvus jų priėmimas, organiškas sulydymas su sąmoningai veikiančio individo įsitikinimais, jausmais, valia ir yra tai, ką mes vadiname dorovine laisve. Dorovinė laisvė nurodo dorovinių normų interiorizacijos laipsnį individualioje sąmonėje ( V. Žemaitis, 1983, p.63).
Šio darbo tikslas – atskleisti žmogaus laisvės (dorovinės) esmę, jos sąsają su žmogaus prigimtimi, elgesiu, jį supančia aplinka.
Darbe keliami uždaviniai:
paanalizuoti žmogaus valios ir laisvės, dorovinės sąmonės ir kultūros, dorovės ir moralės, laisvės vidinės ir išorinės sąveikos sampratas;
palyginti įvairių filosofų ir mąstytojų aiškinimus ir samprotavimus apie žmogaus laisvę, dorovę ir moralę.
Darbui ruošti buvo naudojama Lietuvoje spausdinta filosofinė literatūra su užsienio ir lietuvių filosofų moksliniais straipsniais.