Metaboliniam sindromui būdingų klinikinių ir laboratorinių rodiklių palyginimas šlapimo takų akmenlige sergančių pacientų grupėse esant skirtingai akmenų cheminei sudėčiai

Metabolinis sindromas ir inkstų akmenligė yra dažni sveikatos sutrikimai. Išsivysčiusiose šalyse metabolinio sindromo paplitimas didėja. Tai daugiausia įvyksta dėl didėjančio nutukimo. Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas buvo nustatytas 15 proc. tiriamųjų, iš jų 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir net 4,2 proc. 12–19 metų vaikų ir jaunuolių [16, 30, 48]. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis metabolinis sindromas buvo diagnozuotas 22 proc. tiriamųjų [26]. Metabolinis sindromas dažniau pasitaiko vyrams. Jo paplitimas didėja, didėjant amžiui, bet ši patologija diagnozuojama ir vaikams. Tyrimų duomenimis metabolinis sindromas yra nustatomas daugiau nei 40 proc. vyresnių nei 50–60 metų amžiaus žmonių [49]. Metabolinis sindromas išsivysto dėl genetinių ir gyvensenos veiksnių sąveikos. Jo atsiradimo pagrindiniai rizikos veiksniai yra mažas fizinis aktyvumas, nesaikingas kaloringų, daug angliavandenių turinčių maisto produktų vartojimas, genetinis polinkis, 2 tipo cukrinis diabetas šeimoje, centrinis nutukimas. Svarbiausi metabolinio sindromo komponentai yra nutukimas, aterogeninė dislipidemija (padidėjusi trigliceridų ir sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija), padidėjęs arterinis kraujospūdis ir atsparumas insulinui [17, 18, 25, 30]. Šie komponentai išryškėja, kai atsiranda antsvoris [8]. Metabolinis sindromas yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto išsivystymo rizika [30, 67]. Kiekvienas iš šių veiksnių bei jų derinys sukelia ir kitų sveikatos sutrikimų.
Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, didėja ir susirgimų inkstų akmenlige skaičius. Tai įvyksta dėl gerėjančios gyvenimo kokybės ir vis didėjančio suvartojamų gyvūninės kilmės baltymų skaičiaus. Šlapimo takų akmenligė – svarbi visuomenės sveikatos problema. Ją diagnozuoti ir gydyti JAV kasmet išleidžiama milijardai dolerių [60]. Inkstų akmenlige daugiausia serga žmonės, kurių medžiagų apykaita yra sutrikusi, vartojantys mažai skysčių, gausiai prakaituojantys, valgantys vienarūšį maistą, per daug mėsos produktų, nors akmenų susidarymą gali lemti ir genetiniai veiksniai, suaktyvėjusi prieskydinių liaukų veikla. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Ši liga paprastai išryškėja 30-60-tais gyvenimo metais [39, 63].
Medicinos mokslinėje literatūroje yra duomenų, kad metabolinis sindromas yra susijęs su inkstų funkcijos pažeidimu bei didina lėtinių inkstų ligų riziką. Atlikta nemažai tyrimų, skirtų metaboliniam sindromui ir jo įtakai inkstų akmenligės išsivystymo rizikai įvertinti. Nustatyta, kad kiekvienas metabolinio sindromo komponentas (2 tipo cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, arterinė hipertenzija, padidėjęs KMI, padidėjusi trigliceridų koncentracija) yra savarankiškai susijęs su inkstų akmenligės rizika. Didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, šios ligos rizika taip pat didėja, nes palaipsniui atsiranda biocheminių pokyčių, skatinančių inkstų akmenligės išsivystymą [1, 38, 44, 45 70].
Duomenų apie tai, kokios cheminės sudėties inkstų akmenys susidaro pacientams, sergantiems metaboliniu sindromu, literatūroje trūksta. Eilės atliktų tyrimų metu vieningos nuomonės taip ir nebuvo prieita, pavyzdžiui, nustatyta, kad nutukusių pacientų, sergančių metaboliniu sindromu, šlapimas paprastai yra rūgštesnis, o sumažėjęs šlapimo pH sąlygoja uratinių akmenų susiformavimą. Taip pat žinoma, kad didesnį KMI turintys asmenys ekskretuoja didesnius oksalato bei kalcio kiekius, o tai lemia kalcio oksalatinių akmenų susidarymą [44, 45, 70, 75]. Tačiau duomenų apie tai, kokios cheminės sudėties akmenys susidaro metaboliniu sindromu sergančių pacientų šlapimo takuose yra mažai. Lietuvoje tokie tyrimai atlikti nebuvo. Prieš porą metų Lietuvoje pirmą kartą buvo pritaikyta Fourier infraraudonoji spektrometrija (FTIR), tiriant inkstų akmenų cheminę sudėtį [29]. Todėl atsirado galimybė įvertinti inkstų akmenligės ir metabolinio sindromo priežastinius ryšius, nustatant tikslią cheminę akmens sudėtį. FTIR spektrometrijos vystymasis suteikia galimybę nagrinėti mikroskopinių mastelių bandinius, sudaryti jų erdvinius spektrus ir viso bandinio žemėlapius. Šis metodas yra tinkamas nustatyti erdvinį cheminių elementų pasiskirstymą. Tyrimo metodas leidžia vienu metu surinkti duomenis nuo viso tiriamo paviršiaus ir iš atskirų spektrų sudaryti atvaizdą, kurį išanalizavus gaunamas cheminis „žemėlapis“. Šios technologijos pranašumas yra išskirtinis jautrumas. Įmanoma pasiekti skiriamąją gebą tokios pat eilės, kaip ląstelių dydžiai. Ši technologija biomedicininiuose tyrimuose yra geresnė nei dabartiniu metu naudojamos, kurių skiriamoji geba yra žymiai blogesnė.
Išsiaiškinus metabolinio sindromo ir šlapimo takų akmenligės priežastinius ryšius ir žinant kokios cheminės sudėties akmenys būdingi metaboliniu sindromu sergantiems pacientams, galima pasiūlyti veiksmingesnes gydymo priemones ir pateikti rekomendacijas dėl gyvensenos ir mitybos įpročių, siekiant sumažinti inkstų akmenligės atsiradimo riziką.
Tyrimo tikslas: moderniais spektrometrijos tyrimo metodais nustačius inkstų akmenų cheminę sudėtį ir ištyrus metabolinio sindromo klinikinius ir laboratorinius rodiklius, nustatyti ir įvertinti priežastinį ryšį tarp šlapimo takų akmenligės ir metabolinio sindromo.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti kokios cheminės sudėties šlapimo takų akmenys būdingi metaboliniu sindromu sergantiems pacientams.
2. Nustatyti ir palyginti antropometrinių rodiklių vidurkius tarp pacientų su skirtinga akmenų chemine sudėtimi.
3. Nustatyti ir palyginti laboratorinių rodiklių vidurkius tarp pacientų su skirtinga akmenų chemine sudėtimi.
4. Įvertinti metabolinio sindromo komponentų ryšį su laboratoriniais rodikliais.