Rankos funkcijos pusiausvyros sąsajos pacientams po galvos smegenų insulto naudojant virtualią terapiją

Galvos smegenų insultas (GSI) - ūminis ţidininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis ţidininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo ligos pradţios [1]. GSI viena aktualiausių medicinos ir socialinių problemų dėl didelio mirtingumo ir sunkaus liekamojo neįgalumo [2]. Ši liga uţima trečią vietą po kardiovaskulinių ir onkologinių susirgimų [2].

Pagrindiniams GSI rizikos veiksniams yra priskiriama: genetinis polinkis sirgti kraujagyslių ligomis, smegenų bei širdies ir kraujotakos ligomis, taip pat nutukimas, arterinė hipertenzija, rūkymas, emocinė įtampa, stresas ir kt. [3]. Jei yra daugiau kaip du rizikos veiksniai, tikimybė susirgti insultu didesnė [1]. Literatūros duomenimis, per pirmas 30 dienų po GSI miršta nuo 17 iki 34 proc., o 40–96 proc. ligonių vėlyvosios ar ambulatorinės reabilitacijos laikotarpiu randasi įvairių komplikacijų [4].

Pasaulyje 4,7 mln. ţmonių, patyrusių GSI, lieka neįgalūs visą gyvenimą [2]. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, didžiausias sergamumas pirmuoju GSI buvo nustatytas Suomijoje, Rusijoje ir Lietuvoje, didţiausias mirštamumas – Rytų Europoje [5]. Lietuvoje apie 80–87 proc. pacientų, patyrusių insultą, tampa neįgalūs dėl kognityvinių ir motorinių sutrikimų, sutrikdančių pacientų funkcinį savarankiškumą [6]. Dėl ilgalaikio biosocialinių funkcijų sutrikimo asmenys praranda darbingumą ir tik apie 20 proc. ţmonių patyrusių insultą grįţta į darbą [7, 8 ]. Du trečdaliai patyrusiųjų insultą tampa neįgaliais [9]. Todėl ši problema yra svarbi medicinos, socialiniu ir ekonominiu poţiūriu [2].

Sutrikusį savarankiškumą kasdienėje veikloje, pacientams po GSI, lemia paţeistos viršutinės galūnės funkcijos praradimas, nuo 30 iki 66 proc. [10, 11]. Pacientai, kuriems yra paralyţiuota viena kūno pusė, reabilitacijos metu daugiau dėmesio skiria prarastos rankos funkcijos kompensavimui, nei jos funkcijos atgavimui. Siekiant kuo didesnio savarankiškumo buityje, pacientai mokomi naudotis sveikąja viršutine galūne [12]. Patyrę GSI nuo 70 iki 80 proc. turi tam tikro laipsnio motorinių sutrikimų [12, 13]. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad net 65 proc. išgyvenusių insultą hemipleginės viršutinės galūnės neįtraukia į savo kasdienę veiklą, arba jiems tai sunku padaryti, o tai įtakoja pacientų gyvenimo nevisavertiškumą [14].

Kitas svarbus veiksnys apribojantis kasdienę veiklą – pusiausvyros sutrikimas [15].

Literatūros duomenimis apie 87,5 proc. asmenų, patyrusių insultą, sutrinka pusiausvyra [16].

Patyrus insultą pacientai negali išlaikyti stabilios ar tam tikram judesiui reikalingos kūno padėties, nesugeba pasipriešinti išorinėms jėgoms. Pusiausvyros sutrikimas komplikuoja ligonių judėjimo galimybes [15, 17]. Ūminio periodo metu po insulto, liemens kontrolės nebuvimas

sėdint, įtakoja tolimesnį saugaus ir savarankiško ėjimo bei kasdienės veiklos atlikimo atsigavimą [9].

Norint atstatyti paţeistas funkcijas yra svarbus judesių valdymas [18]. Jis yra siejamas su ţmogaus fiziologija, remiantis psichofiziologiniu poţiūriu. Judesio veiksmingumas priklauso nuo ţmogaus psichologinių (nuotaikos, tikslo supratimo, judesių atlikimo prasmės) labiau nei nuo fiziologinių veiksnių. Centrinės nervų sistemos funkcija didėja atliekant daţnai pasikartojančius sudėtingesnės koordinacijos veiksmus [1]. Tiktai daug kartų atlikus tokį judesį, struktūriškai pasikeičia motorinė ţievė [19].

Virtuali realybė (VR) – tai nauja technologija sukurta siekiant maksimalaus pacientų atsigavimo. Ši kompiuterinė technologija savo pojūčiais ir vaizdais primena realaus gyvenimo įvykius ar objektus. VR schemos suteikia vaizdinę informaciją ligoniui ir tai skatina įgūdţių mokymosi efektyvumą [20]. Pacientai gali manipuliuoti, judinti daiktus, atlikti įvairiausias funkcijas virtualioje realybėje, taip lavinant koncentraciją, kognityvines, jutimines funkcijas, pusiausvyrą, motorinius įgūdţius, judesių greitį ir kt.. Tokios procedūros metu pacientui yra sukuriama saugesnė ir įvairesnė aplinka, bei geresnė motyvacija mokantis naujų įgūdţių [21, 22].

Moksliniuose tyrimuose yra įrodytas kineziterapijos efektyvumas pacientams po galvos smegenų paţeidimų. Atlikta daug tyrimų apie įvairių kineziterapinių priemonių naudojimą, tačiau nepakankamai nagrinėtas VR metodo efektyvumas pacientų pusiausvyrai bei paţeistos rankos funkcijai atgauti. Todėl šiame moksliniame darbe stebėsime, kaip virtualios realybės taikymas kineziterapijoje gali įtakoti rankos funkcijos bei pusiausvyros atsigavimą pacientams po GSI.

Hipotezė: Virtualios realybės taikymas asmenims po GSI yra efektyvesnis metodas, siekiant atgauti pusiausvyrą bei paţeistos rankos funkciją, nei įprastų fizinių pratimų atlikimas.

Tyrimo tikslas– įvertinti virtualios realybės poveikį, atgaunant pusiausvyrą bei paţeistos rankos funkciją po galvos smegenų insulto.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti virtualios realybės poveikį ligonių, sergančių galvos smegenų insultu, viršutinės galūnės raumenų jėgai, funkciniams judesiams ir koordinacijai.

2. Įvertinti virtualios realybės poveikį ligonių, sergančių galvos smegenų insultu, pusiausvyrai bei liemens kontrolei.

3. Įvertinti virtualios realybės poveikį ligonių, sergančių galvos smegenų insultu, paţintinėms funkcijoms.

4. Nustatyti rankos funkcijos bei pusiausvyros sąsajas pacientams po galvos smegenų insulto

naudojant virtualią terapiją.

Tyrimo subjektas – asmenys patyrę galvos smegenų insultą.

Tyrimo objektas – virtualios realybės taikymo efektyvumas pacientams po galvos smegenų insulto.

Darbo naujumą sąlygoja Lietuvoje visai neseniai pradėtos taikyti virtualios realybės naudojimą suaugusiems, patyrusiems galvos smegenų insultą, jų paţeistos pusiausvyros bei viršutinės galūnės funkcijos atsistatymui.

Darbo praktinė vertė yra susijusi su pateikiamų rezultatų analize ir išvadomis, kuriomis gali pasinaudoti specialistai, dirbantys su asmenimis patyrusiais GSI, atkuriant jų pusiausvyrą bei paţeistos rankos funkciją.