Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, liemens kontrolės ir funkcinių rankos judesių priklausomybė po kineziterapijos

Galvos smegenų insultas (GSI) – klinikinis sindromas, pasireiškiantis ilgiau nei 24 valandas trunkančia ūmine židinine neurologine simptomatika arba ankstyva mirtimi (Hankey, 2007). Galvos smegenų insultas skirstomas į hemoraginį ir išeminį. Hemoraginis galvos smegenų insultas gali ištikti dėl galvos smegenų kraujagyslės plyšimo ir kraujo išsiliejimo į galvos smegenų parenchimą (Budrys, 2009). Išeminis galvos smegenų insultas gali ištikti dėl galvos smegenis maitinančių kraujagyslių užsikišimo (Smith et al., 2009). Pagrindiniams galvos smegenų insulto rizikos veiksniams yra priskiriama: arterinė hipertenzija, aterosklerozė, kraujo krešėjimo sutrikimai, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas (Furie et al., 2011). Galvos smegenų insultas yra trečioji pagal dažnį (po širdies kraujagyslių sistemos ligų bei vėžio) mirties priežastis Europoje (Hacke, 2003). Europos Sąjungoje per metus įvyksta apie 1mln. galvos smegenų insultų (Valaikienė ir Dementavičienė, 2007). Apytiksliai 1/3 GSI atvejų baigiasi mirtimi (Hankey, 2007). Didžiausias sergamumas galvos smegenų insultu buvo nustatytas 2000 metais Suomijoje, Rusijoje ir Lietuvoje, o didžiausias mirtingumas nuo galvos smegenų insulto – Rytų Europoje (Valaikienė ir Dementavičienė, 2007). Galvos smegenų insultas gali sukelti paralyžių, kalbos, rijimo, atminties, suvokimo sutrikimus, skausmą, pakitusį asmens elgesį ir savęs apsitarnavimą (Harms et al., 2011). Apytiksliai 85 proc. asmenų, patyrusiųjų GSI, išsivysto hemiparezė, kuri sutrikdo rankos ir kojos motorinę funkciją (Wolf et al., 2006). Rankos funkcija – svarbi gyvenimo kokybės sudedamoji dalis (Sharma et al., 2006). Tyrimais įrodyta, kad ilgiau nei 1 mėnesį užsitęsę motorikos sutrikimai yra sunkiau koreguojami nei tie, kurie yra koreguojami iškart po GSI ūmiu laikotarpiu (Mannan et al., 2003).Anksti pradėta ir aktyviai taikoma reabilitacija, gydant insultą, gali padėti greičiau sugrąžinti pažeistos rankos motorines funkcijas ir padidinti funkcinį asmens nepriklausomumą (Saposnik et al., 2010). Reabilitacijos metu, pagrindinis dėmesys yra skiriamas pažeistos rankos motorinės funkcijos grąžinimui, kuris yra pagrįstas biomechanikos žiniomis apie judesius, judesių mokymu ir judesių valdymo procesais (Krutulytė ir kt., 2003). Judesių ribojimo metodika (CIMT) yra viena iš populiariausių judesio atgavimo po GSI metodikų (Skurvydas, 2009). Palyginti su įprastine kineziterapija CIMT turi didesnę įtaką funkcinių judesių atgavimui (Michaelsen et al., 2006). Asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, yra sunku atlikti selektyvius judesius (Nelleke et al., 2009). Tikslumo reikalaujančių užduočių metu yra aktyvinami tie raumenys, kurie yra reikalingi funkciniam užduoties atlikimui (Platz et al., 2001). Neatliekant rankos judesių tikslumo reikalaujančių pratimų nėra aktyvinamas selektyvus judesys (Langhammer & Lindmark, 2011). Nustatyta, kad funkcinių rankos judesių pagerėjimą gali įtakoti liemens kompensaciniai judesiai (Michaelsen et al., 2005). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad asmenys, sergantys galvos smegenų insultu, dažnai priekinį liemens pasvyrimą naudoja kaip kompensacinį judesį atliekant siekimo, griebimo ranka judesius. Tyrimais nustatyta, kad asmenims, persirgusiems GSI, liemens judesių kontroliavimas turi įtakos pažeistos galūnės funkciniams judesiams (Michaelsen et al., 2006).Tikslumo reikalaujančių ritminių užduočių atlikimas pažeista galūne skatina rankos funkcinių judesių atgavimą (Whitall et al., 2000). Pratimai, kurių metu atliekami tikslūs, pasikartojantys, ritmingi judesiai, su grįžtamąja informacija, didina dėmesio koncentraciją užduoties metu, o tai skatina efektyvesnį judesio motorikos kūrimą (Whittal et al., 2000). Nustatyta, kad grįžtamosios informacijos taikymas, asmenims turintiems sensomotorinių sutrikimų, suteikia galimybę geriau valdyti motorinius judesius (Ramanauskaitė ir Krutulytė, 2010). Jei judesys atliekamas su grįžtamąja informacija (matant), trunka ilgiau nei 150 ms, propriocepcinė informacija leidžia atlikti korekcijas judesio metu (Salonikidis et al., 2009). Nors literatūroje gausu informacijos apie abiem rankomis atliekamų ritmiškų tikslumo reikalaujančių užduočių įtaką funkciniams rankos judesiams. Tačiau mažai tyrinėta, kaip ritmiškos tikslumo reikalaujančios užduotys pažeista ranka, kontroliuojant liemenį, įtakos rankos funkcinių judesių pokyčius.Darbo tikslas: įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, liemens kontrolės ir funkcinių rankos judesių priklausomybę, po 2 savaičių kineziterapijos.Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę medicininę literatūrą apie galvos smegenų insultą ir jo gydymą;2. Ištirti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, rankos mobilumą, judesių amplitudę, raumenų jėgą, skausmą, liemens kontrolę prieš ir po 2 savaičių kineziterapijos; 3. Nustatyti liemens kontrolės ir pažeistos rankos mobilumo, judesių amplitudės, raumenų jėgos, priklausomybę prieš ir po 2 savaičių kineziterapijos.Darbo objektas: pažeistos rankos skausmo, judesių amplitudės, raumenų jėgos, mobilumo ir liemens kontrolės pokytis po kineziterapijos.Darbo hipotezė: manome, kad liemens kontrolės lavinimas su grįžtamąja girdimąja informacija labiau pagerins pažeistos rankos funkciją atliekant ritmines tikslumo reikalaujančias užduotis, nei tik pažeistos rankos funkcijos lavinimas atliekant ritmines tikslumo reikalaujančias užduotis.Darbo metodai ir organizavimas:1. Literatūros šaltinių analizė. Pateikiami įvairūs mokslinių darbų tyrimai, jų rezultatai galvos smegenų insulto tema;2. Testavimas. Siekiama nustatyti liemens kontrolės ir pažeistos rankos mobilumo, judesių amplitudės, raumenų jėgos, priklausomybę prieš ir po 2 savaičių kineziterapijos.2.1. Pažeistos rankos mobilumas (MAS skalė);2.2. Pažeistos rankos sąnarių judesių amplitudė (Goniometrija);2.3. Pažeistos rankos raumenų jėga (Lovett skalė);2.4. Skausmas (VASS skalė);2.5. Liemens kontrolė (siekimo testas).3. Aprašomoji matematinė statistika. Gauti tyrimo duomenys buvo apdoroti Excel 2003 programa, buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, gauti rezultatai pateikti grafiškai.