Gyventojų pajamų mokesčių lengvatos ir jų našta Lietuvos nacionaliniam biudžetui

Valstybės mokesčių sistema su visais šalies mokesčiais yra pagrindiniai nacionalinio biudžeto rėmai, kurie palaiko šalies biudžeto pajamų surinkimo lygį. Mokesčių lengvatų nustatymas perkelia asmenų patiriamą mokestinę naštą valstybei, kuri dėl to praranda dalį mokestinių pajamų. Kiekvienais metais yra fiksuojami biudžeto pajamų netekimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvatų, kuriomis kasmet pasinaudoja beveik pusė milijono gyventojų. Deklaruotų (gyventojų fiksuojamų GPM deklaracijose, neviršijant leistino atskaityti 25 proc. apmokestinamojo pajamų dydžio) ir patirtų (fiksuojamų juridinių asmenų duomenyse apie gyventojų patirtas išlaidas) išlaidų skirtumai ateityje tikėtinai gali sumažėti, todėl valstybė rizikuoja prarasti dar daugiau pajamų.

Valstybės didžiausias siekis yra visuomeninė piliečių gerovė, kurios vienas iš siekimo būdo įrankių yra gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Jas taikydama valstybė taip pat siekia plėsti tam tikrų sričių produktų paklausą bei kurti didesnę pridėtinę vertę šalyje. Gyventojų pajamų mokesčio atskirų lengvatų taikymas skirtingai veikia gyventojų pajamų mokesčio grąžinimus, todėl valstybė turėtų sutelkti didesnį rūpestį toms lengvatų taikymo sritims, kurios didžiausia dalimi mažina gautinas mokestines pajamas.

Temos aktualumas. Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos ir jų poveikis biudžetui nėra plačiai analizuojamas, todėl verta panagrinėti dėl šių lengvatų patiriamus gyventojų pajamų mokesčio grąžinimus, išsiaiškinti veiksnius, kurie labiausiai veikia šiuos grąžinimus.

Problema. Kaip gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsispindi biudžete? Ar šiomis lengvatomis gyventojai pilnai pasinaudoja? Kokie veiksniai lemia biudžeto netekimus dėl šių lengvatų?

Objektas. Gyventojų pajamų mokesčio gražinimai dėl šio mokesčio taikomų lengvatų ir jų veiksniai.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatų taikymo poveikį šalies biudžetui, nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką biudžeto netekimams dėl taikomų lengvatų.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti pagrindinį šalies pamatą - biudžetą bei svarbiausias jo pajamų sudedamąsias dalis – mokesčius.
2. Apibūdinti gyventojų pajamų mokestį bei išanalizuoti jo lengvatas.
3. Nustatyti gyventojų pajamų mokesčio svorį šalies biudžete bei išanalizuoti veiksnius, lemiančius šių mokestinių pajamų įplaukų kitimą.
4. Išanalizuoti gyventojų patiriamas ir deklaruojamas išlaidas, kurių pagrindu taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
5. Nustatyti veiksnius ir jų ryšį su gyventojų pajamų mokesčio grąžinimu.

Darbo metodai. Mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, statistinių duomenų analizė, lyginamoji, grafinė analizė, ekonometrinė analizė.

Darbe naudojamos Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kt. duomenų bazės, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės išleisti įstatyminiai aktai, finansų ekspertų vertinimai ir kt.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados ir siūlymai. Pirmame skyriuje remiantis moksline literatūra aprašyta biudžeto sandara, išanalizuotos biudžeto pajamos ir išlaidos, jų sudedamosios dalys. Antrame skyriuje remiantis moksline literatūra ir teisine baze aprašyta mokesčių samprata ir jų reikšmė valstybei, išanalizuotas gyventojų pajamų mokestis ir pagrindinės jo lengvatos. Trečioje dalyje pristatyti metodai, kuriais remiantis atlikta analizė, bei pateikta grafinės, ekonometrinės analizės medžiaga. Ketvirtame skyriuje atlikta lyginamoji, grafinė ir ekonometrinė (koreliacijos nustatymas, tiesinės regresijos sudarymas) analizė, kurioje nustatyti pagrindiniai veiksniai, lemiantys gyventojų pajamų mokesčio ir jo grąžinimų kitimą, gyventojų pasinaudojimo šiomis lengvatomis lygis. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados bei pasiūlymai.