Žmonių, sergančių periodonto ligomis, gyvenimo kokybės vertinimas

Problema ir jos aktualumas. Įvairių šalių mokslininkai daug metų tyrė ir tiria pagrindinių odontologinių ligų, dantų ėduonies be i apydančio ligų etiologiją ir patogenezę (S. Kelbauskienė ir kt., 2002). Dantų - žandikaulio sistemos funkciniai sutrikimai sąlygoti periodonto ligos, kai prarandami dantys, išsivysto 5 - 6 kartus dažniau nei dantų ėduonis ar jo komplikacijos. Iškritę dantys, laikui bėgant neišvengiamai veda prie gilių struktūrinių ir funkcinių pokyčių žmogaus organizme, skatina kai kurių sisteminių ligų atsiradimą, jų paūmėjimą, sunkina jų eigą, taip pažeidžia veido estetiką ir harmoniją, paciento šypseną. Visi šie veiksniai gali sukelti rimtą psichologinį poveikį ir pabloginti gyvenimo kokybę (V.V. Smirniagina, 2007).

O.Rožnova ir kt. (2005) teigia, jog bloga burnos higiena sudaro palankias sąlygas ėduoniui, lemia įvairaus laipsnio priedančio audinių pažeidimus, dėl kurių pacientas gali netekti dantų. Epidemiologiniai tyrimai rodo didelį priedančio ligų paplitimą, kuris su amžiumi didėja ir gali siekti 100 proc.

Tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojų burnos higienos būklė nepakankamai gera:gerą burnos higienos būklę turi tik 15-30 proc. asmenų.(S. Kelbauskienė ir kt., 2002)

Gyvenimo kokybė – tai individualus kiekvieno žmogaus vietos gyvenime vertinimas kultūros vertybių sistemos kontekste siejant su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais. (R. Kalėdienė ir kt., 1998) Jai turi įtakos asmens fizinės, dvasinės, sveikatos būklės, nepriklausomumo lygis ir socialinis ryšys su aplinka. Gyvenimo kokybę sudarantys komponentai yra tokie patys sveikiems ir neįgaliems žmonėms, bet kartu skirtingi kiekvienam asmeniui (N.Jatulienė ir kt., 2003)

Anot A. Juozulyno (2001), PSO rūpindamasi žmonių sveikata siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės busenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti gyvenime, dirbti ir realizuotis.

Tyrime dalyvaujantys respondentai – visi įvairaus sunkumo periodonto ligomis sergantys žmonės Kauno mieste. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Kaune buvo 307498 gyventojai. Periodonto ligomis serga beveik kiekvienas virš 25 metų amžiaus. Tyrimais nustatyta, jog Lietuvoje 95 – 97 proc. žmonių serg a gingivitu ir periodontitu (S.Milčiuvienė ir kt., 1999). Remiantis šiais duomenimis Kaune šiuo m etu yra 295198 periodonto ligomis sergančių gyventojų. Kad būtų patikimas tyrimo metodas, reikia apklausti mažiausiai 384 gyventojus, sergančius periodonto ligomis. Taikomas imties metodas – paprastoji atsitiktinė imtis.

Pasirinkta kiekybinė tyrimo metodologija, o tyrimo metodas – anketinė apklausa raštu. Šis metodas yra pranašesnis už kitus, nes nėra brangus finansiškai bei neužima daug laiko. Taip pat išsaugomas respondento konfidencialumas. Atsakymai aiškūs, tikslūs.

Teoriškai reiktų apklausti 384 respondentus, tačiau galimas mažesnis respondentų skaičius. Tai yra galimas tyrimo apribojimas.

Tyrimo objektas: Žmonių, sergančių periodonto ligomis, gyvenimo kokybė.

Darbo problema: Kaip savo gyvenimo kokybę vertina žmonės, sergantys periodonto ligomis.

Darbo tikslas: Įvertinti žmonių, sergančių periodonto ligomis, gyvenimo kokybę.

Uždaviniai:

• apibūdinti gyvenimo kokybės vertinimo reikšmę;
• nustatyti pacientų požiūrį į burnos ertmės būklės svarbą jų gyvenime;
• nustatyti, kuriais iš periodonto ligų simptomų dažniausiai skundžiasi pacientai;
• atskleisti žmonių, sergančių periodonto ligomis, gyvenimo kokybę.

Tyrimo metodai:

• Anketinė apklausa raštu (kiekybinė);
• Mokslinės literatūros analizė.

Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 76 įvairaus amžiaus bei įvairaus sun kumo periodonto ligomis sergantys žmonės.

Teorinė ir praktinė darbo reikšmė: Remiantis tyrimų duomenimis, norint sumažinti apydančio ligų atsiradimo tikimybę bei pristabdyti jau egzistuojančių ligų progresavimą, būtina rengti ir diegti profilaktikos programas ne tik dantų ėduonies, bet ir apydančio ligų srityje.

Bakalauro darbo struktūra. Šį bakalauro darbą sudaro: santrauka lietuvių kalba, santrauka anglų kalba, įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas ( 2 šaltiniai), priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja lentelės, pateikiamas jų sąrašas. Prieduose pateikiama tyrimo anketa. Bakalauro darbo apimtis – 32 lapai.