Bankinės ir rinkos tipo finansų sistemos pasaulyje

79 psl. / 18000 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas ir problema. Nesena pasaulio finansų krizė, įvykusi 2008 metais, iš pagrindų supurtė jau daugiau nei pusę amžiaus gyvuojančią pasaulio finansų sistemą, suformuotą dar II pasaulinio karo pabaigoje ir žinomą Bretton-Woods vardu. Pasaulio finansų rinkos, o ypač jų stabilumo garantės JAV ir Didžioji Britanija, išgyveno didelį šoką, nuo kurio dar ir dabar sunkiai atsigauna. Ši krizė atskleidė fundamentalias tarptautinės finansų reguliavimo architektūros silpnybes. Atskleistomis didžiųjų finansinių institucijų kaip Tarptautinis Valiutų Fondas (toliau – TVF), Pasaulio Bankas (toliau – PB) ir Pasaulio Prekybos Organizacija (toliau – PPO) silpnybėmis, bei aštrėjant pasaulio politinei situacijai (dėl Rusijos bei Sirijos karinių konfliktų, kitų „karštųjų“ pasaulio taškų), netruko pasinaudoti JAV ir Didžiosios Britanijos liberaliąja ekonomikos idėja grįsto pasaulio finansų oponentės – Rusija, Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika (sudarančios BRICS asociaciją). 2014 metų liepos 15 dieną šios šalys pasirašė susitarimą, kuriuo įkurtos dvi naujos tarptautinės (kol kas dar sunku jas įvardinti kaip pasaulines) finansų institucijos – tai Naujojo Vystymosi Bankas[1] (angl. TheNewDevelopment Bank) bei Atsargų fondo susitarimas (angl. TheContingencyReserveArrangement). Negalima nepaminėti fakto, kad BRICS šalyse gyvena 40 proc. visų pasaulio gyventojų ir joms tenka penktadalis viso pasaulyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto.

Susiklosčiusi situacija, kai į susidėliojusią pasaulinę finansų architektūros sistemą įeina naujas „žaidėjas“, kelia daug įvairių minčių. Lyginant finansinius tradicinių institucijų bei naujųjų besikuriančių institucijų finansinius pajėgumus, šiai dienai likvidumo takoskyra yra akivaizdi: Dixon (2015) pateikia statistiką, kad Tarptautinio Valiutų Fondo likvidumas siekia 750 mlrd. USD, Pasaulio Banko skolinimo gebėjimai – 200 mlrd. USD. Tačiau, to paties Dixon (2015) teigimu, negalima pamiršti BRICS užsienio rezervų, siekiančių apie 5 trilijonus USD. Kitą vertus, senoji Bretton-Woods institucinė finansų sistema yra susaistyta tvirtais reguliuojančiais aktais, aiškiai struktūruota ir turi didelės tokios komplikuotos sistemos kaip pasaulio finansai, valdymo patirties. Naujųjų BRICS finansinių institucijų valdymo struktūros yra dar labai trapios, ypač įvertinant jų labiau politinę, nei ekonominę prigimtį. Visgi, Verslo Žinių duomenimis, 2016 metais BRICS valdomas Naujojo Vystymosi Bankas jau suteikė 811 mln. USD paskolų atsinaujinančiai energetikai. Šis finansavimasskirtas 4 šalyse (Brazilijoje, Indijoje, Kinijoje ir Pietų Afrikoje) vykdomiems projektams: 300 mln USD skirta Brazilijai, 205 mln USD – Indijai, 81 mln – Kinijai, 180 mln – Pietų Afrikos Respublikai  (Verslo Žinios, 2016-04-16).

Įvertinant šias pakankamai radikalias pasaulio finansų rinkos sistemos transformacijas, galima formuluoti prielaidą, kad vyksta didžioji finansinė transformacija – pereinama nuo pasaulinės finansų sistemos architektūros prie tarptautinės finansų sistemos architektūros. Šios didžiosios transformacijos esmė – tai naujų pasaulio finansų rinkos „žaidėjų“ atsiradimas. Šių „žaidėjų“ galimybės išsilaikyti pasaulio ekonomikos ir finansų rinkose, o juo labiau, tapti šių rinkų lyderėmis, didžia dalimi priklausys ir nuo gebėjimų struktūruoti savo finansų sistemas.

Negalima pamiršti fakto, kad pokyčiai vyksta antrosios didžiosios finansų krizės (t.y. 2008 metų krizės) kontekste, kada sueižėjusi pasaulio finansų sistema atsigauna labai lėtai, ir naujų finansinių institucijų atsiradimasgalisuardyti tą santykinai trapią, po-krizinę pusiausvyrą. Analitikai jau įvertino, kad šios krizės „šaknų“ reikia ieškoti JAV – vienoje iš pasaulio finansų sistemos atraminių valstybių, kur bankų sektorių užgriuvusios problemos „domino principu“ išplito visame finansų sektoriuje ir tapo pasaulinio masto problema. Todėl ši krizė vertintina ne kaip cikliškumo ar valdymo nepakankamumo pasekmė, bet kaip sisteminis padarinys. Yra priskaičiuojama beveik 100 įvairių bankų krizių, kurios kilo beveik 20 metų laikotarpyje iki antrosios didžiosios krizės. Kadangi bankai yra vieni pagrindinių dalyvių finansų sistemoje, jų problemos iš karto paveikia ekonomikos augimą, lemia jo sulėtėjimą. Todėl pasaulinėms finansų institucijoms būtina ieškoti naujų veikimo mechanizmų, naujų modelių. Tačiau kokius modelius taikyti, kai kinta pati sistema?

Kaip teigia Levine (2002), yra skiriamos bankais arba rinka pagrįstos finansų sistemos. Jau daugiau nei šimtmetį mokslininkai ir praktikai bando atsakyti į klausimą, kuri finansų sistema yra palankesnė ekonomikos augimui pasiekti. Klasikinės Bretton-Woodsfinansų sistemos pagrindinės valstybės – tai JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Japonija ir Prancūzija, - yra pasirinkusios skirtingas nacionalines finansų sistemas.  JAV ir Jungtinė Karalystė taiko rinka grįstą finansų sistemos modelį, o Vokietija, Prancūzija ir Japonija yra bankais grįsto finansų sistemos modelio etalonai (Podviezko, 2015, p. 1635-1636). Nepaisant įvairių bandymų (taikant skirtingus ekonometrinius modelius) nustatyti, kuris iš šių dviejų modelių yra palankesnis ekonomikos augimui, mokslininkams taip ir nepavyko to nustatyti (Allen ir kt., 2010, cituojama iš Podviezko, 2015, p. 1636). Dar daugiau, autorius Podviezko (2015) formuluoja mintį, kad „abu finansų tipai gali teigiamai veikti ekonomikos augimą. Kitaip tariant, šalis turėtų siekti sukurti optimalią mišrią finansų sistemą“ (p.1636).

Grįžtant prie dabartinės pasaulio finansų sistemos kaitos, tampa aktualu ištirti ir palyginti (tiek tarpusavyje, tiek ir su pasaulio finansų sistemos senbuvėmis) naujojo BRICS finansų darinio valstybių, t.y. Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos, nacionalinių finansų sistemų tipus.

Formuluojamas probleminis klausimas: koks finansų sistemos tipas dominuoja BRICS valstybių finansų sistemose?

Tyrimo objektas. Finansų sistemos tipas BRICS ir ekonomiškai bei finansiškai įtakingiausiosepasaulio valstybėse.

Tyrimo tikslas – atlikti BRICS ir ekonomiškai bei finansiškai įtakingiausių pasaulio valstybių finansų tipų sistemų palyginimą.

Kadangi didžiąsias pasaulio finansų sistemos transformacijas, kaip jau minėta, lydi keli esminiai įvykiai – tai 2008 metų pasaulinė finansų krizė ir 2014 metais BRICS įkuriamos naujos finansinės institucijos, todėl tyrimo objektas ir tyrimo tikslas yra detalizuojami šiais uždaviniais:

  1. Apžvelgti dabartinės pasaulio finansų sistemos istorinius – teorinius aspektus BRICS ekonominio-finansinio bloko susiformavimo kontekste.
  2. Ištirti rinka ir bankais grįstų finansų sistemų privalumus ir trūkumus bei poveikį ekonomikos augimui.
  3. Pateikti BRICS valstybių finansinių rodiklių statistiką.
  4. Nustatyti BRICS valstybių finansų sistemos tipus ir palyginti su įtakingiausių pasaulio valstybių finansų sistemomis.

Formuluojama hipotezė: BRICS valstybėse dominuoja bankais grįsta finansų sistema.

Darbo struktūra. Darbą sudaro kelios pagrindinės dalys: teorinė, metodologinė ir empirinė/tiriamoji. Teorinė darbo dalis sudaryta iš 3 skyrių. Pirmame skyriuje, taikant mokslinių šaltinių analizės ir sintezės bei sisteminimo metodus, pateikiama istorinė-teorinė pasaulio finansų sistemos apžvalga. Remiantis tokių autorių kaip Paul Langely (2002), James A. Hanson, PatrickHonohan, GiovanniMajnoni (2003), HeleneRey (2013), Michael S. Barr (2015) ir kitų autorių veikalais, apžvelgiama, kaip susiformavo dabartinė pasaulio finansų institucinė sistema, kokie jos atsiradimo bei ilgametės veiklos principai, kaip ji keitėsi intensyvėjant globaliniams pokyčiams, vykstant XX amžiaus pabaigos transformacijoms. Remiantis jau minėtuJames A. Hanson, PatrickHonohan, GiovanniMajnoni (2003) darbu, taip pat Beate Reszat (2005), KerrAlexander, RahulDhumale ir JohnEatwell (2006), PhilipMolyneux ir MunawarIqbal (2006), HelenRey (2013) bei Michael S. Barr (2015) darbais, pristatoma, iš kokių tipų finansų sistemų yra sudaryta pasaulinė finansų sistema. Remiantis naujausiais moksliniais šaltiniais kaip Michael S. Barr (2015) ir ChrisDixon (2015), taip pat ekonomikos ekspertų publikacijomis, atliekama BRICS poveikio pasaulinei sistemai analizė.Antrame skyriuje, remiantis autorių Demirguc-Kunt ir Levine (2001), Levine (2002, 2005), Allen ir kt. (2010), Gambacorta ir kt. (2014) bei Podviezko (2015) darbais bei atliktais tyrimais, yra išsamiai analizuojami skirtumai tarp bankais bei rinka grįstų finansų sistemų, pateikiami jų privalumai ir trūkumai, analizuojamas poveikis ekonomikos augimui. Taip pat, remiantis jau minėtų autorių atliktais tyrimais, pristatomi įvairių šalių duomenys. Trečiame darbo skyriuje pristatomi BRIC valstybių esminiai finansiniai rodikliai ir jų kaita 2000-2014 metų laikotarpyje. Antroji darbo dalis – metodologinė. Ją sudaro vienas – ketvirtas darbo skyrius. Šiame skyriuje yra pristatomifinansų sistemos tipo nustatymo beidaugiakriterinio ekspertinio vertinimo modelis COPRAS. Ši užduotis atliekama remiantis Ginevičiaus ir Podviezko (2011, 2013), Brauers, Ginevičiaus ir Podviezko (2012, 2014), Ginevičiaus, Podvezko ir Podviezko (2012) bei Podviezko (2015) darbais. Apžvelgus ekonometrinius modelius, pateikiama tyrimo metodika. Galiausiai, trečioji darbo dalis – empirinė/tiriamoji, ją sudaro vienas – penktasis darbo skyrius. Šioje darbo dalyje yra pristatomi atlikto tyrimo rezultatai. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis yra atliekama lyginamoji analizė. Patvirtinama arba paneigiama suformuluota hipotezė. Darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados ir siūlymai.

[1] Lietuviškoje periodikoje dar randame vertimą Plėtros skatinimo bankas


Turinys

  • LENTELĖS4
  • PAVEIKSLAI5
  • ĮVADAS6
  • 1. PASAULIO FINANSŲ SISTEMOS ISTORINIAI – TEORINIAI ASPEKTAI10
  • 1.1. Bretton-Woods finansų sistemos raida10
  • 1.2. Post-2008 krizės etapas: BRICS atsiradimas ir poveikis pasaulio finansų sistemai13
  • 2. NACIONALINIŲ FINANSŲ SISTEMŲ TIPAI IR JŲ POVEIKIS EKONOMIKOS AUGIMUI20
  • 2.1. Bankų ir rinkos finansų sistemų sampratos20
  • 2.2. Finansų sistemų lyginamieji tyrimai23
  • 2.3. Finansų sistemos poveikis ekonomikos augimui27
  • 3. BRICS VALSTYBIŲ FINANSINIAI RODIKLIAI34
  • 4. TYRIMO METODOLOGIJA40
  • 4.1. Finansų sistemos nustatymo kriterijai40
  • 4.2. Kriterijų reikšmingumo vertinimas taikant COPRAS daugiakriterinės analizės metodą45
  • 5. TYRIMO REZULTATAI49
  • 5.1. Finansų sistemos tipo nustatymo kriterijų reikšmingumo vertinimas taikant COPRAS daugiakriterinės analizės metodą49
  • 5.2. BRICS valstybių finansų sistemos tipo nustatymas54
  • IŠVADOS IR SIŪLYMAI59
  • LITERATŪRA62
  • ANOTACIJA65
  • ANNOTATION66
  • SANTRAUKA67
  • SUMMARY68
  • PRIEDAI70

Reziumė

Autorius
elzbieta2020
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€14.79
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 27, 2020
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
79 psl.

Susiję darbai

Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje

Ekonomika Kursinis darbas vernita
Tarpukario lietuviškų pinigų – lito ir Lietuvos finansų mokslų kūrėjas Vladas Jurgutis (1885-1966) monografijoje “Bankai”, parašytoje ir išleistoje 1940 metais, pažymi, kad pinigai,...

Ekonomikos įtaka finansų rinkoms

Ekonomika Referatas 2013 m. koksas
Pastaruosius kelis mėnesius visas dėmesys buvo sukoncentruotas į JAV bei kai kurių euro zonos šalių valstybės finansų problemas. JAV nemokumo išvengė, paskutinėmis dienomis...

Lietuvos bankų sistema, ar ji stabili?

Ekonomika Referatas 2013 m. zymantez
Bankų sektorius yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nes jis atlieka svarbų vaidmenį kraštų ekonomikoje bei teikia naudingas paslaugas kiekvienam iš mūsų.

Finansų rinkų įtaka ekonomikai

Ekonomika Referatas rasa1995
Referate „Finansų rinkų įtaka ekonomikai“ siekiama išnagrinėti ir atskleisti kas yra finansų rinkos, kokias funkcijas jos atlieka. Taip pat išanalizuoti kokią įtaką ekonomikai...

Finansų sistema ir ekonomika

Ekonomika Referatas thisme
Finansų sistema – institucinė sistema ir tarpinė grandis, per kurią namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės gauna finansavimą savo veiklai bei investuoja sukauptas lėšas....