Teisės teorijos egzamino konspektas

2 – 3 seminarai: Teisės tradicijos

Tradicijos samprata, pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija.

Atskiros teisės tradicijos-teisinės erdvės:

Bendrosios teisės tradicija.

Civilinės teisės tradicija.

Induistinė teisės tradicija.

Kinų ir japonų teisės tradicija.

Islamo teisės tradicija.

Afrikos ir Madagaskaro teisės tradicija.

Teisės tradicijų konvergencija.

Tradicijos samprata, pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija.

Tradicija pirmiausiai apibūdinama kaip religijos, papročių ir įpročių, teisės ir apskritai kultūros paveldas, turintis ypatingą reikšmę visuomenės ir individo gyvensenai, duodantis palikuonims galimybę, remiantis protėvių gyvenimo patirtimi ir sukauptomis žiniomis, vertinti ir perimti tai, kas nauja, ir šitaip per kartas išlaikyti savo tapatybę

Tesės tradicija - tai pirmiausia teisės, taip pat religijos, papročių, įpročių ir paskritai kultūros paveldas, formuojantis konkrečias teisės sistemas.

Teisės tradicija, arba teisinė erdvė, taip pat teisinė sistema, teisės šeima – tai tradicija, teikianti ypač didelę reikšmę teisei, kaip pagrindiniam žmonių elgesio reguliatoriui.

Teisės tradicijos išskiriamos atsižvelgiant į skirtingus ir įvairius bruožus, dažniausiai įvardijant šiuos: istorinės ištakos, teisės šaltiniai, teisės sąvokų aparatas ir specifinis teisinis mąstymas, pasaulėžiūra.

Teisės tradicijas formuoajntys veiksniai:

• Bendrosios istorinės ištakos;
• Analogiški teisės šaltiniai;
• Analogiškas teisių sąvokų aparatas;
• Panašūs teisininkų darbo metodai;
• Panašūs teisės institutai;
• Ryšys su tam tikra pasaulėžiūra.