Botanikos konspektas

Bendri dumblių ir žaliųjų augalų požymiai.

1. Žaliadumbliams ir sausumos augalams būdingi bendri žali pigmentai chlorofilai a ir b bei β karotinas (raudondumblių – a ir fikoeritrinas; rudadumblių – a, c ir ksantinas)
2. Atsiranda augalų kaupiamoji medžiaga – krakmolas, raudondumbliai kaupia artimą glikogenui darinį, o rudadumbliai – laminariną.
3. Daugumos žaliadumblių ląstelės sienelė sudaryta iš celiuliozės, o raudondumblių iš celiuliozės ir agaro, rudadumblių – iš celiuliozės ir algino. Sienelėje yra plazmodezmos.
4. Menturdumbliai turi oogones, žalieji augalai – archegones (jos sudėtingesnės sandaros, turi daugiau sudėtinių dalių). Tai sinapomorfija.
5. Apytakos audiniai:
6. Laidžiaisiais audiniais pernešamas vanduo, mineralinės medžiagos, metabolitai. Jie atlieka ir ramstinę funkciją. Apytakos indus turi tik dalis Embryophytes – Tracheophytes (induočiai augalai)

7. Sudėtiniai audiniai (sudaryti iš kelių paprastųjų audinių: apytakos audinių, sklerenchimos ir parenchimos bei atliekančių įvairias funkcijas):

   1. Vandens indai. Sudaro audinį ksilemą (vykdo H2O pernešimo ir atraminę f-jas) arba medieną. Jos negyvos.
   2. Karnienos indai.Sudaro fleomą arba karnieną (prisitaikiusios organinių medžiagų apytakai). Jos gyvos. Primityvūs (sporiniuose induočiuose, dalyje plikasėklių); Pažangesnės sandaros (daugumoje gaubtasėklių).

   Hidroidai - vandens indų analogai sudėtingiausios anatomijos samanose.

   Leptoidai - karnienos indų analogai sudėtingiausios anatomijos samanose.

   Tracheidės- primityvios sandaros būdingi visiems Tracheophytes. Tracheidės kilusios iš 1 ištįsusios ląstelės. Jų ilgis 1-2 mm (banano iki 10 mm).

8. Audiniai:

   Pagal išsivystymo laipsnį skiriami audinių tipai:

   1. Gaminamieji arba meristemos – iš jų vystosi visi kiti audiniai.

   Pagal buvimo vietą augale meristemos skirstomos į:

   • viršūnines (apikalines) – tik pirminės.
   • šonines (lateralines) – pirminės ir antrinės.
   • įterptines (interkaliarines) – tik pirminės.
   2. Pastovieji audiniai.