Antanas Škėma

Svarbiausias Škėmos veikalas, ryškiausiai atskleidžiantis beprotišką „persodinto augalo” būklę,-romanas „Balta drobulė”, parašytas 1952-1954 metais. Ilgą laiką bijota spausdinti, išleido tik 1958 metais. Pasirodžius romanui, daugelis reagavo itin piktai. Laikas parodė, kaip jie klydo. Praėjus pusei amžio nuo parašymo „Balta drobulė” Lietuvoje yra vienas labiausiai skaitomų lietuvių literatūros kūrinių. Nors romane vaizduojami gana tolimi įvykiai, tačiau pagrindinio veikėjo išgyvenimai jaudina ir šių dienų žmones, patiriančius panašius dalykus: tėvų nesantaiką, nelaimingą meilę, savęs neradimo kančią, konfliktą su bukinančia aplinka, absurdo patirtį. Romanas nepateikia gyvenimo prasmės formulės, verčia skaitytoją patį spręsti tuos klausimus, kurie kankina pagrindinį veikėją.