Socialinio darbo profesijos pasirinkimo motyvai

Temos aktualumas. Šie metai mūsų šaliai prasidėjo nekaip. Nuo pat sausio pradžios Lietuvoje vien nelaimės, priverčiančios susimąstyti kiekvieną. Ir tos nelaimės ne šiaip nelaimingi atsitikimai – o dažnai protu nesuvokiamos žmonių, neturinčių tinkamų socialinių įgūdžių, darbų pasekmės. Sudeginti, nužudyti vaikai. Neatsakingi, nevengiantys alkoholio tėvai. Nelaimės, kurios, tinkamai įsikišus socialiniams darbuotojams ir visuomenei, galbūt galėjo neįvykti. Kas šiuo atveju kaltas? Visų pirma - visuomenė, nes mes vis dar nemokame kalbėti, matydami kaip šalia mūsų kažkas elgiasi netinkamai. Socialinės pagalbos trūkumas – socialinių darbuotojų skaičius Lietuvoje nėra pakankamas, norint tinkamai padėti visuomenei. Problemų yra labai daug. Smurtas šeimoje, kai moterys ilgą laiką gyvena su smurtautoju ir tyli. Neprižiūrėti vaikai, geriantys tėvai, kai tuo metu vaikai išsigandę ir laukia tėvų dėmesio ir rūpesčio. Tai turbūt nuolatinė problema ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Nuolatinės spragos socialinio darbo srityje. Todėl galėčiau teigti, kad šiuo metu socialinio darbuotojo profesija yra viena reikalingiausių, nes darbo mūsų šalyje daug, o gerų, kompetetingų, užjaučiančių ir norinčių padėti specialistų – mažai.

Taigi, socialinis darbas – tai profesija ne tik norinčiai gauti, bet ir duoti asmenybei, o socialinis darbuotojas yra lyg misionierius šalia žmogaus, kuris prarado savo orumą ir neberanda siūlo galo, galinčio jį išgelbėti nuo kančios ar beprasmybės. Jis yra tas žmogus, kuris turi eiti ne už nugaros, ne priekyje, o būti šalia, būti lyg neformalus draugas, mokytojas bei išminčius. Norint būti geru socialiniu darbuotoju, būtina turėti tam tikras profesines savybes ir gebėjimus. Socialinis darbas – didelį psichologinį krūvį turinti profesija. Jis reikalauja specialaus pasiruošimo bei tam tikrų žmogiškų savybių – sugebėjimo globoti, empatija ir jautrumas, kantrybė ir nuoširdumas.

Kita Lietuvos problema yra nepakankamas dėmesys būsimam studentui. Labai dažnai abiturientams pritrūksta reikalingos pašalinių pagalbos, renkantis profesiją. Abiturientai neturi informacijos apie rūpimas profesijas, dažnai pasiduoda aplinkinių įtakai, pasirinkdami tuo metu populiasiausią profesiją, ar renkasi pagal draugus. Taip pat labai dažnai prisiskaito klaidingos informacijos, apie būtent tos profesijos siūlomą darbo užmokestį, naudingumą ar populiarumą ir to pasekoje renkasi būtent ten studijuoti. O pats blogiausias variantas yra tada, kai studentai, ypač tie, kuriems viskas sekasi ir neturi vieno kokio nors pomėgio, renkasi ką studijuoti , nepasidomėję, ar vėliau ras reikalingą darbo vietą, arba ar tiks jiems būtent šios profesijos suteikiamos tobulėjimo, ar darbo užmokesčio galimybės.

Mūsų šalyje vis dar trūksta reikalingos, objektyvios informacijos būsimam studentui. Mes nerandame informacijos apie reikalingas profesijas, reikalingas darbo vietas, ar darbo užmokesčio ir karjeros galimybes. Todėl didžiulė problema tai, kad labai daug studijavusių žmonių nedirba pagal savo profesinį išsilavinimą.

Socialinio darbuotojo profesijos pasirinkimas vis dar atrodo lengviausias variantas studentams, kurie nežino, kur nori studijuoti. Ši profesija yra labai plati ir iki galo neatskleisos jos pasirinkimo galimybės, todėl savo darbe stengsiuosi išanalizuoti būtent socialinio darbuotojo profesijos pasirinkimo motyvus.

Tyrimo problema. Socialinis darbas šiais laikais yra gana svarbi profesija Lietuvoje. Kasdieninės žinios parodo, kad Lietuvoje reikia labai daug socialinės pagalbos įvairioms šeimoms. Taip pat – profesijos pasirinkimas yra nuolatinė jauno būsimo studento problema. Vieni renkasi pagal charakterio bruožus, kiti pagal tai, kokie dalykai jiems sekasi geriausiai, o dar kiti renkasi pagal finansines galimybes. Socialinio darbuotojo profesija – viena iš profesijų, kuri turėtų būti pasirinkta atsakingai, kadangi ne kiekvienas žmogus gali tapti socialiniu darbuotoju. Tam reikia būti psichologiškai stipriam, mokėti užjausti ir norėti padėti. O taip pat studentas turi suprasti, kad ši profesija ne visada atneša norimą finansinę naudą, kadangi Lietuvoje socialinis darbuotojas nėra įvertintas tinkamai algos atžvilgiu.

Tyrimo objektas. Socialinio darbo profesija ir studentų pasirinkimo šią profesiją studijuoti motyvai.

Tyrimo tikslas. Teoriškai išanalizavus socialinio darbo sampratą, išsiaiškinti šios profesijos pasirinkimo motyvus.

Tyrimo uždaviniai.

1. Pateikti socialinio darbo sampratą, bei išsiaiškinti socialinio darbo vaidmenis visuomenėje;
2. Atskleisti šios profesijos teorinius pasirinkimo motyvus, išskiriant socialinio darbuotojo profesijos pliusus ir trūkumus;
3. Atliekant apklausą, ištirti studentų, studijuojančių kolegijoje, profesijos pasirinkimo motyvus.

Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro trys pagrindinės dalys: mokslinės literatūros analizė, darbo metodinė dalis, bei praktinė dalis, kurioje aptariami tyrimo rezultatai.

Pirmoje dalyje aptariami socialinio darbuotojos sampratos pagrindiniai aspektai. Aptariami šios profesijos privalumai ir trūkumai, taip pat šio darbo esmė ir tikslai. Taip pat pirmoje dalyje buvo skiriama tema apie socialinio darbuotojo profesijos pasirinkimo motyvus, bei šio darbo perspektyvas.

Antroje darbo dalyje buvo aptariama atliekamo tyrimo metodologija, pateikta informacija apie tyrimo respondentus, sudaryti interviu klausimai, bei aptariamas tyrimo tikslas.

Trečioje dalyje, remiantis interviu duomenimis, buvo aptarti tyrimo rezultatai, išsiaiškinta, kokie motyvai skatina pasirinkti socialinio darbuotojo profesiją. Taip pat kokie asmeniniai bruožai ir charakterio savybės lemia šios profesijos pasirinkimą.

Pabaigoje, buvo pateikiamos išvados, išanalizavus visus tris kursinio darbo uždavinius, bei tarpusavyje susiejus teorinę su praktine dalimi.