Absurdo problema A. Kamiu ir Ž. P. Sartro egzistencinėje filosofijoje

13 psl. / 2700 žod.

Ištrauka

XX-tąjame amžiuje vieno seniausių pasaulio mokslų filosofijos šakų gretas papildė nauja šaka- egzistencializmas, nagrinėjantis individą ir jo unikalią patirtį, suteikiančią būčiai autentiškumo. Pažvelgus į egzistencializmo apibrėžtį, tampa aišku, kodėl ši srovė atsirado būtent tokiu metu, nuniokotu gausybės karų, visapusiškos nesantaikos ir kapitalizmo krizės. Laikmetyje, kuriame individo gyvenimiškos darnos siekis susiduria su tikruoju visuotiniu tvarkos trūkumu, gimsta absurdas. Tai gali būti įvardijama kaip nedarna tarp žmogaus ir jo gyvenimo, tremtis ir atskyrimas nuo visko kas jį supa, nepakeičiamos realybės, kur prasmė nėra suteikiama natūraliai, bet kaip tik yra sukonstruojama individo pasitelktais veiksmais bei interpretacijomis. Norint geriau suprasti aplinkinį pasaulį, yra svarbu pažinti istoriją, plačiau ištirti mažai nagrinėjamas filosofines temas bei įsigilinti į XX-ojo amžiaus egzistencializmo filosofiją, atidžiau nagrinėjant jos autorių mintis. Šiam darbui buvo pasirinktas mažai ištirtas absurdo problemos dviprasmiškumas XX-ojo amžiaus kūriniuose, kuriuose susiduriama su tos pačios sąvokos skirtingomis sampratomis.

Žinoma, kad egzistencialistams, daugiausiai atskleidžiantiems pesimistinę pasaulėžiūrą, buvo svarbu pavaizduoti žmogaus būties problemas istorinių katastrofų laikotarpiu ir pabrėžti absurdą, tačiau filosofai Alberas Kamiu (1913- 1960m.) bei Žanas Polis Sartras (1905- 1980m.) absurdo sampratą pavaizdavo skirtingai. A. Kamiu teigė, jog absurdas gali tapti metodu, privedančiu prie naujų išvadų. Šią filosofo poziciją atskleidžia ir plačiau nagrinėja filosofijos profesorius Avi Sagi savo knygoje ,,Alber Camus and the Philosophy of the Absurd”. Būtų galima galvoti, kad problemos nagrinėjimas yra bevertis, jei būtų nepaminėtas kitaip absurdo sampratą plėtojantis Ž. P. Sartras, kuris teigė, kad absurdas gali būti suvokiamas tik kaip išvada. Priešingai, nors ir Ž. P. Sartras yra laikomas absurdizmo pradininku, yra labai nedaug šaltinių, kuriuose būtų kalbama apie jo absurdo sampratą, kuri iš tiesų nesutampa su A. Kamiu nuomone. Taip pat ši absurdo problema yra nagrinėjama vos keliuose veikaluose, tad esama priešprieša, tarp tos pačios sąvokos skirtingų sampratų, tampa aktualia tema ir yra formuluojama kaip šio darbo tezė, žadant įrodyti absurdo kaip sąvokos skirtybes dviejų žymių XX-ojo amžiaus filosofų egzistencializmo filosofijoje.

Norint pagrįsti tezę buvo suformuluoti keturi uždaviniai, suteikiantys galimybę įrodyti svarbiausio teiginio pagrįstumą bei užtikrinantys sklandų perėjimą prie išvadų. Pirmasis uždavinys yra absurdo ištakų ir įtakų nagrinėjimas, antrasis- absurdo kaip metodo pagrindimas A. Kamiu egzistencialistinėje filosofijoje, trečiasis- absurdo kaip galutinės išvados sampratos pagrįstumas Ž. P. Sartro egzistencialistinėje filosofijoje, ketvirtasis- aiškus pagrindinių absurdo reikšmės skirtumų šių abiejų mąstytojų filosofijose pateikimas. Kiekvienas uždavinys sudaro atskirą skyrių, siekiant išlaikyti darbo struktūruotumą ir nuoseklumą.


Turinys

  • Įvadas
  • I. Absurdizmo įtakos ir ištakos
  • II. Absurdas kaip metodas A. Kamiu egzistencialistinėje filosofijoje
  • 1. Absurdo vartojimo būdai: idėja ir nulinės atskaitos taškas
  • III. Absurdas kaip išvada Ž. P. Sartro egzistencialistinėje filosofijoje
  • IV. Pagrindiniai absurdo problemos panašumai ir skirtumai A. Kamiu ir Ž. P. Sartro egzistencialistinėje filosofijoje
  • Išvados
  • Literatūros sąrašas

Reziumė

Autorius
kdominyka
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Filosofija
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 16, 2017
Publikuotas
2015 m.
Apimtis
13 psl.

Susiję darbai

Mirties problema filosofijoje

Filosofija Referatas lukask
Vienas svarbiausių veiksnių, vienijančių žmoniją, yra mirtis. Dar negimė toks žmogus, kuris būtų nemirtingas, ir kuriam visiškai nerūpėtų mirties problema. Visi mes mirštame,...

Dievo nepažinumo problema Karlo Bartho filosofijoje

Filosofija Referatas 2013 m. dabingdon
Karlo Bartho teologinė mintis skleidėsi jam augant liberališkojo prostentantizmo tradicijoje. Šis šveicarų protestantų teologas paskelbė radikalų pokytį protestantizme – Barthas Dievą paskelbė visiškai...