Fono įtaka spalvų suvokimui

Mus supa spalvotas pasaulis. Dėl šios priežasties objekto spalva priklauso ne tik nuo objektyvių aplinkos savybių, bet ir nuo stebėtojo subjektyvių savybių. Pavyzdžiui, kai kurie gyvūnai spalvas suvokia visai kitaip nei žmogus.

Spalvų matavimas yra vadinamas kolorimetrija. Šis matavimas paremtas matomų elektromagnetinių bangų (380nm – 780nm diapazone) energijos matavimu ir spalvinių koordinačių nustatymu. Dž. Maksvelis nustatė, kad maišant tris skirtingus monochromatinės šviesos šaltinius, galima sukurti didelę spalvų įvairovę. RGB raidės apibūdina objekto spalvą. Jos vadinamos spalvos koordinatėmis, tačiau norint išvengti neigiamų spalvio koordinačių, RGB koordinatės transformuojamos į X, Y ir Z koordinates (Vaitkevičius,2002).

Kai daiktas turi fone papildomos spalvos atspalvį, tai vadinama simultaniniu kontrastu. Šiam kontrastui pavaizduoti pateikiami juodi ir balti vaizdai arba vienos spalvos skritulys kitos spalvos skritulio fone. Šiame darbe aprašomas antrojo varianto eksperimentas, kuriuo siekiama nustatyti fono įtaką skaisčio suvokimui. Dažniausiai skaisčio simultaninis kontrastas aiškinamas remiantis lateraliniu slopinimu, kurio pagalba galima geriau išskirti objektus iš fono, nes regos sistemoje yra mechanizmas, kuris didina signalų subjektyvų skirtumą.

Objekto išskyrimui iš fono įtakos turi ir selektyvus jautrumas skaisčio pokyčiams. Tai paaiškinama eksperimentu, kai pateikiami du stimulai – testinis (T) ir lyginamasis (M). T stimulo fizikinis skaistis pastovus, o fono, kuris supa šį stimulą, skaistis kinta. Tiriamasis turi parinkti tokį M skaistį, kad šis sutaptu ir niekuo nesiskirtu nuo T stimulo. Kol fono skaistis mažesnis negu T, tiriamasis parenka M parenka didesnio skaisčio nei T. Kai fono skaistis priartėdavo prie T stimulo skaisčio, stebimas suvokiamas skaistis greitai kisdavo. T stimulo suvokiamas ryškis labai sparčiai mažėja. Tai galima paaiškintai taip, kad sistema parenka tokį jautrį, kad naudojantis informacija apie ryškį, stimulo išskyrimas iš fono būtų kuo geresnis. Šis eksperimentas paaiškina rezultatus, kai vaizdas būna nespalvotas, tačiau panašiai būna ir esant spalvotiems stimulams. Pvz., spalvotas skritulys baltame fone tamsėja, t.y. didinant fono skaistį spalvoto skritulio spalva sodrėja, po to ruduoja, o esant dideliam fono skaisčiui tampa beveik juodas (Vaitkevičius,2002; Martišius,2006).

Darbo tikslas – patikrinti fono įtaką spalvų suvokimui.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti fono įtaką spalvų suvokimui;
2. Bandymo rezultatus pavaizduoti spalvinių koordinačių x, y plokštumoje;
3. Paaiškinti gautus rezultatus.

Darbo hipotezės:

1. Fonas turi įtakos spalvų suvokimui.
2. Didėjant kairiojo skritulio koordinatėms, t.y. jam šviesėjant, parenkamojo skritulio spalvos panašumas į dešinįjį mažėja.