Vandens ir alaus analizė

Vanduo yra vienas reikšmingiausių junginių ne tik žmoniems, bet apskritai gyvybei. Jis sudaro apie du trečdalius visų gyvosios gamtos organizmų, o žmogaus kūno masės – net iki 70 %. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens - vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis. Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla. Norint būti sveikiems, privalu gerti ne tik rekomenduotiną  kiekį vandens, bet ir kokybišką vandenį.

Lietuvoje vandens tyrimai atliekami gan plačiai: vandenį tiekiančiose įmonėse, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pavaldžiose laboratorijose, laboratorine veikla užsiimančiose privačiose įmonėse. Vandens tyrimai NMVRVI Klaipėdos teritoriniame skyriuje yra dažni. Žmonės rūpinasi, kokios kokybės vandenį vartoja, kadangi tam tikrų elementų perteklius yra žalingas žmogaus organizmui, nors vandens išvaizda  ir skonis gali būti nepakitę. Lietuvoje reikalavimai vandens kokybei ir programinei priežiūrai nurodyti Higienos normoje 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” [2]. Pagrindinis geriamojo vandens kokybę reglamentuojančių dokumentų tikslas – visuomenės sveikatos sauga. Ši higienos norma nusako, kokie rodikliai turi būti nustatinėjami geriamajame vandenyje. Šiame dokumente pateiktos visų rodiklių leistinos vertės.  

Alaus gamyba ir vartojimas turi gilias tradicijas Lietuvoje. Mūsų šalyje alus buvo gaminamas jau XI amžiuje. Stipriausios naminio alaus tradicijos įsitvirtino Šiaurės Lietuvoje (Pasvalio, Joniškio, Biržų rajonuose). Alus buvo geriamas ne pasilinksminimo tikslais – jis buvo laikomas apeiginiu gėrimu, žmonės tikėjo stebuklingomis jo galiomis. Šiomis dienomis požiūris į alų yra kiek pakitęs, jis vartojamas baruose ar draugų rate linksmai leidžiant vakarą.

Lietuvoje yra nemažai alaus daryklų, gaminančių įvairaus skonio, spalvos bei stiprumo alų. Alaus gamintojų pageidavimu yra atliekami alaus tyrimai, siekant įvertinti ir užtikrinti produkto kokybę, kad vartotojas liktų patenkintas. Nustatomos tam tikros alaus charakteristikos (spalva, etilo alkoholio kiekis), kad būtų įvertinta jo rūšis. Alaus skirstymas į rūšis nurodytas alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente [3], patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m.

Praktikos tikslas -  atlikti vandens ir alaus tyrimus.

Praktikos uždaviniai:  

1) nitratų ir nitritų kiekio nustatymas vandenyje;

2) amonio kiekio nustatymas vandenyje;

3) kalcio ir magnio kiekio nustatymas vandenyje;

4) elektrinio laidžio nustatymas vandenyje;

5) alaus santykinio tankio nustatymas;

6) alaus spalvos nustatymas;

7) etilo alkoholio ir sausųjų medžiagų kiekio nustatymas aluje.