Antano Strazdo idilės „Strazdas“ analizė

A. Strazdas buvo vienas lietuvių grožinės literatūros pradininkų. Jo poezija buvo, žinoma, poeto talento jo asmenybės kūrybingumo tiesioginis rezultatas nors ją žymiu mastu stimulavo ir apsprendė toji socialinė kultūrinė bei literatūrinė aplinka, kuri savo ruožtu veikė ir formavo patį A. Strazdą jo idėjinius nusiteikimus kūrybinę pasaulėjautą estetines pažiūras (Vanagas 1968, 181).
A. Strazdas savo idilėse vaizdavo tikrą kaimo gyvenimą, adresuodamas jas tik valstiečiams. Tuo jo idilės iš esmės skiriasi nuo šio žanro klasicistinių kūrinių (Vanagas 1968, 198).Kurdamas liaudžiai, valstiečiui baudžiauninkui, A. Strazdas, galimas daiktas, sąmoningai ėmėsi idilės, kurioje ano meto poetai, vaizdavę valstiečio buitį ir lietę jo visuomeninės padėties klausimus, išreiškė demokratines bei antifeodalines tendencijas.
Lyrinei A. Strazdo pasaulėjautai buvo svetimas epiškas klasikinės idilės pobūdis, tačiau jau rašydamas poetas, atrodo, galvoje turėjo savo idilių (ypač tai liečia „Strazdą”, „Piemenų giesmę”) vokalinę paskirtį (Vanagas 1968, 199).