J. Juškaičio eilėraščio “Užgesiu degdamas” interpretacija

J. Juškaičio poezijos rinkinio Pilnas vakaras nutilusios dainos (Vilnius, 1994) eilėraštis Užgesiu degdamas... (p. 47) yra vienas gražiausių poeto kūrinių. Jame aptinkame egzistencinio klausimo – gyvenimo ir kūrybos laikinumo – svarstymą, kuris susiejamas su istorinės praeities (partizanų aukų) užmaršumo klausimu.
Eilėraštis prasideda prieštaravimu („Užgesiu degdamas, nes gesdamas degu“), kuriuo tarsi išsakoma lyrinio subjekto jausena – jis yra draskomas prieštaringų, dvilypių jausmų, kurie nurimti gali tik jam išsipasakojus. Kitos trijose posmo eilutėse paaiškėja lyrinio subjekto socialinė padėtis bei jo požiūris į darbą: