Kokia šiuo metu diskusijų kokybė viešojoje Lietuvos erdvėje argumentavimo aspektu? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

5 psl. / 973 žod.

Ištrauka

Esant bet kokiems nuomonių susidūrimams ar kylant probleminiams klausimams, neišvengiamas dalykas yra žmonių diskusijos. Jos gali būti taikios, organizuojamos tarsi derybos, kovingos, siekiant pergalės, ar tiesiog nuomonių išsakymas. Daugiausia diskusijų pavyzdžių matome radijuje, viešųjų debatų metu ar televizijoje. Tik kokia tų viešai matomų diskusijų kokybė? Ar mes galime kažko iš jų pasimokyti? O gal tie vieši ginčai net negali būti vadinami diskusijomis?Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas ta viešoji erdvė ir kuo ji mums taip svarbi? Anot žurnalisto, internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus Andriaus Navicko – „Viešoji erdvė – tai viešų diskusijų laukas. Diskusijų, kuriose ieškoma tiesos, sprendimų, tinkančių visiems šio lauko dalyviams. Tai viešosios komunikacijos sfera, be kurios sunkiai įsivaizduojama demokratinė santvarka.” Jo nuomone, viešoji erdvė pati jau yra diskusijų laukas. Jos paskirtis – susitikus oponentams ieškoti tiesos ir sprendimų. Diskusijų metu norima laisvai išreikšti savo nuomonę tarsi pasinaudojant žodžio laisve. Tačiau labai svarbu diskusijų metu išlaikyti ir jausti skirtumą tarp laisvės ir savivalės. Mes priratę mąstyti, jog laisvė yra nevaržomai elgtis ir kalbėti, daryti tai, kas pačiam atrodo geriausia. Tačiau tai prieštarauja diskusijų esmei – kompromiso ieškojimui ir prisitaikymui prie kitų. Filosofo nuomone, laisvė turėtų būti panaši į dialogą, ne į monologą. Juk laisvė - sugebėjimas būti kartu su kitais, prisiimti atsakomybę, įsiklausyti į racionalius argumentus.


Reziumė

Autorius
gretavgreta
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgp 1, 2014
Apimtis
5 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis(kalbininkas G. Subačius), įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys patri
Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra pati gražiausia. Lietuviai didžiuojasi kalbantys ne tik skambia, bet ir viena iš pačių seniausių pasaulyje kalba. Bet...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys gretavgreta
Globalizacija iškelia į pirmą vietą rinką, tada žmogus lieka tik kaip darbo jėgos mašina, visada pasiruošusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai,...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys deimantejov
Jau nuo seniausių laikų kalba laikoma kaip – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos kultūros dalis. Kalba yra jos literatūros, kultūros kūrimo priemonė,...