F.Dostojevskis „Lošėjas“ Analizė pagal 7 J.Huizinga žaidimo požymius

Žaidimas yra mūsų gyvenimo dalis- pradedant nuo gimimo iki senatvės. Kuo vaikas mažesnis, tuo papraščiau jam paaiškinti visuomenėje galiojančias normas per žaidimą. Nors vaikystėje žaidimui yra skiriama daugiau laiko, nei suaugus, tačiau žaidimas išlieka viso gyvenimo metu- atsispindėjęs mūsų veikos srityse. Suaugus- žaidimai tampa rimtesni, juos riboja taisyklės, žaidimui skiriama ne tiek daug laiko kaip vaikystėje, tačiau žaidimui skirtas laikas suteikia žmogui įvairių jausmų.Vienas iš šiuolaikinės kultūrinės istorijos įkūrėjų- J.Huizinga savo veikale „Homo ludens“ nagrinėja žaidimo elementus, kuriuos galima pastebėti kasdieniame žmogaus gyvenime. Pirma žaidimas naudojamas kaip auklėjamoji priemonė, vėliau žaidimo elementai pastebimi kasdienėje žmogaus veikloje. Žaidimo elementus galime pastebėti žmonių kūryboje- mene, sporte, dirbant kasdienius darbus ir kitose veiklose. Todėl norint suvokti žaidimo vaidmenį žmogaus gyvenime, būtina apžvelgti 7 požymius, kuriuos iškėlė J.Huizinga:• Žaidimas- laisva veikla;• Žaidimas- nėra įprastinis gyvenimas;• Žaidimui būdingi uždaviniai ir taisyklės;• Žaidimas- tai kultūros forma;• Žaidimas- susijęs su įtampa;• Žaidimas- tai abipusis pasitenkinimas;• Žaidimas- kuria tvarką, nes pats yra tvarka.Naudojant šiuos požymius, bus nagrinėjamas vieno žymiausių rusų rašytojo F.Dostojevskio kūrinys „Lošėjas“. Šiame kūrinyje atsispindi meilės istorija, kuri pastūmėja knygos veikėją į lošimų sūkurį. Šis sūkurys taip smarkiai įsuka į lošimų verpetą, kad žmogus praranda sveiką nuovoką, o tuo pačiu ir meilę. Tačiau kūrinyje galime matyti ne tik žmogaus istoriją, bet ir žaidimo esmę, svarbą žmogaus vidinei būsenai, įtaką jo poelgiams.