Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje

Romantizmas – literatūros ir meno srovė, susiformavusi Europoje XVIII a. pab. Ir XX a. pirmojoje pusėje. Tai yra tautinio atgimimo epocha, kurioje susipina žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai, fantazija ir patriotizmas. Tėvynė ir jos idealizavimas atspindi romantizmo laikotarpį tuo, jog žmogus pagaliau pradėjo reikšti savo nuomonę garsiai, mąstyti, samprotauti. Ši epocha neaplenkė ir Lietuvos rašytojų. XIX amžiaus romantikai A. Baranauskas poema ,,Anykščių šilelis“ ir Maironis eilėraščių rinkiniu ,,Pavasario balsai“ mums tai įrodo.A.Baranauskas – rašytojas, kurį daugelis žino dėl jo nuostabaus kūrinio ,,Anykščių šilelis“. Vos ištarus žodžius: ,,Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!/Kas jūsų grožei senobinei tiki?“, turbūt kiekvienas suprastų, kokia tai yra poema. Bet kodėl gi šis kūrinys toks žinomas? Veikalas ,,Anykščių šilelis“ apima daug įvairių jausmų, vertybių, vaizdinių, bet... Itin svarbi čia yra tėvynė –Lietuva. Poema, apdainuodama gamtos ir miško grožį, pasakoja mūsų šalies istoriją. Gamtos ir tautos likimai yra sutapatinami. Joms abiems teko išgyventi įvairių nuosmukių, pakilimų, kovų. Miškas kūrinyje sukuria didingos, gražios senovės Lietuvos vaizdą. Jame visos smulkmenėlės: