Tėvynės vaizdavimas lietuvių literatūroje

Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta žmogaus siela. Tai ne tik absoliuti žmogus asmenybės šerdis, bet ir tautos laisvė, kalbos savitumas ir spalvinga istorija. Kalbant apie tėvynės svarbą, galima pabrėžti, kad ji aktuali todėl, nes tai didžiausias ryšys, kuris siejasi su žmogumi. Tėvynė tokia aktuali, kad apie ją rašė ir sukūrė jos ypatingą paveikslą patys žymiausi poetai Lietuvoje – Maironis, Donelaitis, Baranauskas ir t.t. Tekant laiko srovei, tėvynė tampa vis labiau svetima, bet tėvynės praradimo motyvai yra ir skirtingi lietuvių literatūroje. Dauguma žmonių emigruoja iš savo tėvynės į kitas šalis ieškoti geresnės vietos, užuot pasilikę savo tėvynėje. Visiems reikėtų stengtis ugdyti savyje meilę tėvynei, kaip taip padarė J. Marcinkevičius, S. Nėris ar Maironis. Nes tėvynė alsuoja žmogaus dvasia, o žmogus tėvynę įprasmina.