Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, atskleiskite, ko kūriniui suteikia pasakojimas pirmuoju asmeniu. Kada labiau pasitikite pasakotoju: kai kalbama pirmuoju ar trečiuoju asmeniu? Kodėl?

Skaitymas įvairių literatūros kūrinių mums atneša daug patirties, gausybę vidinių ižgyvenimų, teigiamų bei negiamų jausmų. Kiekvienos knygos stilius, tema, veikėjai, įvykiai skiriasi, tuo tarpu skiriasi ir pasakojimo būdai. Kūrinys vienu atveju būna subjektyvus, kitu objektyvu. Skirtingi autoriai skirtingai atskleidža savo kūrinį, tad vieni autoriai rašo pirmu asmeniu, kiti trečiu asmeniu. Šatrijos Raganos kūrinyje ,,Sename dvare'', Antano Škėmosromane ,,Balta drobulė'', Jono Biliūno kūriniuose ,,Liūdna pasaka'' , ,,Vagis'', ,,Lazda'', ,,Kliudžiau'' vyrauja pasitikėjimas tarp pasakojančiojo ir skaitančiojo, stiprėja tarpusavio ryšys tuo tarpu Jurgio Savickio novelėse ,,Ad astra'',,,Vagis'', ,,Fleita'', taip pat Vinco Mykolaičio - Putinoromane ,,Altorių šešelis'' įvykiai stebimi iš šalies, plačiau aprašomos situacijos, tai tarsi duoda skaitytojui laisvę. Taigi kada mes labiau pasitikit pasakotoju: kai kalbama pirmuoju ar trečiuoju asmeniu? Remadamasi Šatrijos Raganos apysaka ,,Sename dvare'' ir Jono Biliūno kūriniu ,, Liūdna pasaka'' įžvelgsiu skirtumus ir palyginsiu kūrinius.