Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a. II pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

3 psl. / 1315 žod.
2015 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos potemė. Įvertinta aukščiausiu balu. Puikiai tinka 11-12 klasės rašiniams.

Ištrauka

Emigracija – žmonių persikėlimas iš tėvynės į kitas valstybes dėl ekonominių, politinių, religinių priežasčių. Šiandien jauni, aktyvūs žmonės masiškai išvažiuoja į kitas šalis dėl įvairiausių priežasčių. Pasak Lietuvos filosofo Leonido Donskio, mes esame aktyviausios ir žiauriausios kapitalizmo fazės visuomenė. Mes fetišuojame prekes, daiktus ir darbą. Bet ir darbą mes fetišuojame tik už jo galimus rezultatus – kaip kelią į sėkmę, galią ir karjerą, o ne kaip gyvenimo komforto dalyką. Tačiau tai ne vienintelė priežastis, kodėl mes paliekame gimtąjį kraštą. Žmogus emigruodamas protestuoja prieš nepagarbą asmeniui ir darbui, susvetimėjimą bei humaniškumo išraiškos trūkumą Lietuvoje. Pasak Kanados rašytojos Susanna Moodie, daugumoje pavydžių, emigracija yra būtinybė, ne pasirinkimas. Pavyzdžiui, žmogaus apsisprendimui išvykti iš gimtinės daro įtaką istoriniai įvykiai: karai, trėmimai, okupacija. Aš kalbu apie XX a. II pusę, kai tėvynėje įsiviešpatavo okupantai, žmones apėmė nesaugumo pojūtis: jie bet kada galėjo būti apkaltinti nepritarimu vyraujančiai sistemai, suimti bei išvežti į mirties stovyklas, nes katastrofų laikotarpiu niekam neberūpi pavienio žmogaus likimas. Stengdamiesi apsisaugoti, apsaugoti artimuosius, jie priversti palikti gimtąjį kraštą. Taigi, kokia žmogaus, palikusio tėvynę, dalia vaizduojama XX a. II pusės ir šiuolaikinėje lietratūroje?

Turinys

  • Įžanga:
  • Žmogus emigruodamas protestuoja prieš nepagarbą asmeniui ir darbui, susvetimėjimą bei
  • humaniškumo išraiškos trūkumą Lietuvoje.
  • Dėstymas:
  • Katastrofų laikotarpiu, kai griūna visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir
  • žmogiškumo kategorijos, ne vienas žmogus palaužiamas morališkai ir fiziškai, užmirštamas
  • humanizmas, iškyla instinktas išgyventi (emigruoti į ,,saugias“ šalis).
  • XX a. II pusės egzodo rašytojo Antano Škėmos psichologinis romanas ,, Balta drobulė“.
  • Antanas Garšva skaudžiai išgyvena emigranto dalią: meniškos prigimties veikėjui nelemta
  • realizuoti savo gebėjimų, jis nepritampa vartotojiškoje visuomenėje, ,,patiria triukšmingą
  • minios nebylumą“ keltuve ir niekaip neranda gyvenimo prasmės ir laimės svetimame krašte.
  • Rašydamas apie anapus Atlanto esančią šalį, kurioje niekada negyveno, Antanas Šileika
  • rodo sąmoningą norą būti šalia savo atminties, kurioje tėvas dalijasi prisiminimais apie Lietuvą.
  • Antano Šileikos romanas ,,Bronzinė moteris“
  • ,,Situacija tokia, kad esu iš vietos, kuri neegzistuoja, todėl kartais atrodydavo, kad ir aš pats
  • neegzistuoju.“
  • Pabaiga:
  • Tačiau gyvenant užsienyje gali išdžiūti įkvėpimo šaltiniai, nuolat dairomasi į kraštą iš kurio
  • išvažiavai. Emigracija naikina, bet jei tavęs nesunaikins, tai tiesiog pasidarysi stipresnis. Taigi
  • emigranto dalią toli nuo tėvynės ne visada lydi sėkmė, tačiau išvažiamas užgrūdina ir padaro žmogų stipresnį.

Reziumė

Autorius
tgabrielė
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Spa 18, 2015
Apimtis
3 psl.
Įvertinimas

Atsiliepimai

Patvirtintas užsakymas
puikus darbas

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

„Tai, kad dabar reikalaujama „hepiendų“, liudija pakitusią nuostatą. Mes norime, kad viskas gerai baigtųsi. Duokite mums laimingą pabaigą! Duokite prekę!“ (poetas S. Geda) Ar ši mintis taikytina tik šių dienų literatūrai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Literatūra Rašinys juodra
Literatūra kiekvienam žmogui padeda atrasti dvasines vertybes, susivokti savyje, atrasti didžiausias savo baimes bei gyvenimo džiaugsmus. Deja, šiuolaikinis žmogus nenori pažinti savęs. Jis...