Kaip literatūros kūriniuose vaizduojamas senas žmogus? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (K. Donelaitis, J. Biliūnas, Maironis)

2 psl. / 616 žod.

Ištrauka

Žmogaus senatvė – tai ramybės, kantrybės, gebėjimo atleisti, mokėjimo palaukti, davimo nieko neprašant ir gebėjimo džiaugtis akimirka metas. Prisiminus savo vaikystę, neretai jau 25 ar 30 metų žmogus atrodė visiška senatvė, o šiandieną dažnas šešiasdešimtmetis vis dar jaučiasi pakankamai jaunas. Nuo senų laikų, visame pasaulyje žmonės į senolius žiūrėjo su pagarba, nes šie yra nugyvenę ilgesnį gyvenimo tarpsnį ir priešingai nei jaunas žmogus, turi sukaupę didesnę gyvenimišką patirtį bei išmintį. Taigi įdomu sužinoti, kaip senas žmogus yra vaizduojamas lietuvių literatūros kūriniuose?

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, senas žmogus buvo gerbiamas už savo žinias ir gyvenimo patirtį. Seneliai auklėdavo jaunąją kartą, perteikdavo vaikaičiams savo vertybes ir kultūrą. Šeima, gentis, tauta laikėsi senųjų išmintimi. Tas juntama ir lietuvių autorių kūryboje. Skaitydami garsųjį Lietuvos grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“, pastebime, kad vienas iš autoriaus tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis tam tikrose situacijoje.


Reziumė

Autorius
sankub
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 12, 2019
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai