Dvaro paveikslas lietuvių literatūroje
Ištrauka
Dvaras nuo senų laikų buvo vaizduojamas ne tik kaip statinys, bet ir kaip kultūros židinys. Kone labiausiai paplitę Lietuvoje jie buvo nuo XV amžiaus iki XIX amžiaus. Apie dvarą buvo kalbama jau pirmajame lietuvių literatūros grožiniame Kristijono Donelaičio kūrinyje „Metai“. Poemoje dvaras vaizduojamas kaip nelaimių, kančių, ydų šaltinis. Visai kitokį dvarą ir jo gyventojus aprašo vėlesnių laikų autoriai Šatrijos Ragana ir Vincas Mykolaitis-Putinas.
Taigi, nors Šatrijos Ragana ir Vincas Mykolaitis-Putinas kūrė skirtingu laikotarpiais, abu autoriai svarbiausiu dvaro kultūros skleidėju pasirinko moteris. Jos padeda suvokti, kokia dvaro kultūra vaizduojama. Rašytojai panašiai vaizduoja dvarus – tai vieta, iš kurios skleidžiama kultūra, kur žmonės siekia tobulėti patys ir perduoti tai kitiems.
Turinys
- I. Dvaro paveikslas lietuvių literatūroje.
- II. Dvaro kultūros vaizdavimas lietuvių grožinėje literatūroje.
- 1. Dvaras – kaip nelaimių, kančių, ydų šaltinis (K. Donelaitis).
- 2. Dvaras – kaip šviesos skleidėjas (Šatrijos Ragana).
- 3. Dvaras – kaip pasaulietiškos kultūros židinį (Vincas Mykolaitis-Putinas).
- III. Dvaro kultūros skleidėja – moteris.
Reziumė
- Autorius
- linuxas
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.75
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Kov 8, 2016
- Publikuotas
- 2016 m.
- Apimtis
- 2 psl.
Atsiliepimai
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų