Žmogaus susidūrimas su prievarta ir smurtu lietuvių literatūroje

Su žiaurumu įvairių tautybių žmonės susidurdavo nuo seniausių laikų, tačiau ši problema itin paaštrėjo praėjusio amžiaus metu. Nėra abejonės, jog praūžę pasauliniai karai, gyventojų trėmimai bei pasibaigusi daugiau nei keturiasdešimt metų trukusi Sovietų Sąjungos okupacija paliko gilų įspaudą mūsų šalies istorijoje ir kultūriniame gyvenime. XX a. kūrėjas buvo itin svarbi Lietuvos visuomenės dalis, galėjusi rašyti ne vien savo, bet ir visos tautos vardu, atspindėti tuo metu šalyje vyravusias nuotaikas ir problemas. Inteligentas, nuolat susidurdamas su elementaraus žmogiškumo stoka bei pažeminimu, siekė savo mintis ir vidinius išgyvenimus perteikti kūryboje net ir tokiu atveju, jei už bandymą publikuoti valdžios sukurtų ideologinių normų neatitinkančią literatūrą rašytojui grėsė įvairios bausmės, o egzodo autorių kūriniai dažnai iš viso nepasiekdavo lietuvių skaitytojų. Savo kalboje išanalizuosiu , kokį poveikį XX a. žiaurumo ir agresijos apraiškos visuomenėje darė to meto asmenybei ir kokiais pavidalais smurtas bei prievarta atsiskleidė žymių lietuvių prozos autorių kūriniuose.