Kaip praradimas pažadina ir išryškina norą kurti ir suprasti save? Pateikite savo nuomonę ir pagrįskite ją konkrečiais pavyzdžiais

Praradimas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Prarandame nuo pat mažų dienų: mes išaugame mėgiamiausius marškinėlius, pametame mylimiausius žaislus, nustojame bendravę su geriausiais draugais. Rodos, turėtume būti įpratę prarasti ir tiesiog nebeturėti. Tačiau retas žmogus praradimą priima lengvai, ypač tuomet, kai kalba eina apie žmogui gyvybiškai svarbius dalykus – darbus, namus, artimus žmones. Psichologai įvardija kelias praradimo stadijas, tarp jų apatiją, neigimą ir pyktį. Turbūt svarbiausia akimirka praradimo procese yra susitaikymas, kai žmogus priima susikloščiusią situaciją tokią, kokia ji yra. Būtent po šios stadijos seka produktyvus, o nebe destruktyvus žmogaus elgesys, t.y. savęs suvokimas ir kūrimas. Garsusis romėnų imperatorius Markas Aurelijus yra pasakęs, kad praradimas yra ne kas kita, kaip pasikeitimas. Galima būtų teigti, jog kai kažką prarandame ir išgyvename netektį, to pasekoje keičiamės ir augame. Natūralu, kad vieno dalyko pabaiga žada kažko naujo pradžią. Šiandien norėčiau pakalbėti apie tai, kaip praradimas mus pirmiausiai pažadina, tuomet išryškina norą pažinti bei suprasti save ir, galiausiai, skatina kurti.

Visų pirma reikėtų pradėti nuo supratimo, jog praradimas pažadina žmogų iš rutina tapusio gyvenimo. Kaip šio pabudimo pavyzdį galėčiau nurodyti pastovaus ir mėgiamo darbo praradimą. JAV verslo magnatas ir išradėjas Stivas Džobsas 1985 metais buvo atleistas iš “Apple” direktoriaus pareigų. Galima tik įsivaizduoti, koks stiprus sukrėtimas tai buvo jauno Džobso gyvenime. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogaus darbas yra vienas svarbiausių stabilaus gyvenimo aspektų: darbas ne tik užtikrina finansinę gerovę, bet ir suteikia žmogui tikslą. Stivui Džobsui darbas “Apple” kompanijoje padėjo įgyvendinti savo svajones ir šitaip išreikšti save. Kuomet jis buvo atleistas iš svarbių pareigų, Džobsas neteko visko: ne tik pinigų, bet ir naujų idėjų bei vietos joms išreikšti. Tiesa, šiandien daugelis žmonių žino jo vardą ir nuopelnus moderniai kultūrai. Kodėl? Todėl, kad praradęs savo mėgiamą darbą Džobsas tam tikra prasme buvo pažadintas. Iš direktoriaus pareigų jį atleisti paskatino tai, jog Stivas Džobsas, nors ir buvo labai charizmatiškas, taip pat buvo ganėtinai nepastovus ir temperamentingas. Darbo praradimas buvo aiškus ženklas, jog kažką savo gyvenime jis darė ne taip. Iš tiesų dažnai ištikti tokios nelaimės kaip praradimas mes galvojame tik apie neigiamus situacijos aspektus: gailime savęs, savo padėties, kaltiname kitus dėl to, kad buvome priversti kažką prarasti. Tačiau reikėtų susimąstyti apie tai, kad praradimas, kaip kad atleidimas iš darbo Stivo Džobso atveju, yra tiesiogiai susijęs su mūsų elgesiu. Dažnai esame linkę nevertinti savo veiksmų iš šalies ir pasiduoti subjektyviai savo nuomonei