Humanitariniai mokslai / Literatūra

Sapno motyvas lietuvių literatūroje. Jo paskirtis kūriniuose (J. Biliūnas „Liūdna pasaka“, V. Krėvė „Skerdžius“, „Silkės“, Šatrijos Ragana „Sename dvare“)

0 atsiliepimų
Autorius:

Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Vizijos, kurias regime sapnuose, yra mūsų individualios psichikos ir vaizduotės padarinys. Tačiau daugumos žmonių sapnai turi ir bendrų vyraujančių motyvų bei tematikų. Sapnų pagrindinis tikslas yra troškimų patenkinimas ir išstumtų, neatpažįstamų jausmų ir būsenų išgyvenimas. Šiandien savo kalboje pristatysiu J. Biliūno, V. Krėvės ir Šatrijos Raganos kūrybą.
Apysakos „Liūdna pasaka“ ištraukoje pateikiamas Juozapotos sapnas. Jau iš pirmo sakinio galima suprasti, kad nusikeliama į sapną. Laikas yra įsivaizduojamas. Juozapotos sapno veikėjai tik ji, jos vyras ir kūdikis. Sapno pradžioje aprašoma graži gamta. Juozapota, nešina kūdikiu, eina dideliu sodu, kuriame pilna žydinčių medžių. Eidama ji mato takelį, smėliu išbarstytą, ir daug žolių bei žolynų, kurie įvairiomis spalvomis mirga. O medžiuose, tarp šakelių, paukščiai lizdus kraunasi. Toks matomas vaizdas sukelia teigiamas emocijas, aplinkui viskas labai gražu, ramu ir šilta. Juozapota mato, kad už sodo jos Petras aria. Ji neša jam pietus ir nori pasigirti kūdikiu. Bet staiga viskas, kas buvo taip gražu, pradeda nykti Juozapotai iš akių. Nuostabios gamtos, rodos, lyyg visai nebūtų buvę. Ir gražaus sodo, ir Petro jau nebematyti. Atsiranda labai niūrūs vaizdai. Juozapota pamato apsiniaukusį dangų, o priešais save – didžiulį bedugnį griovį. Girdi ji iš apačios liūdnus, skaudžius dejavimus ir balsą, šaukiantį pagalbos. Bedugnė tarsi simbolizuoja Juozapotos pražūtį. Šio sapno pradžia yra, tarsi, Juozapotos ir jos vyro svajonė: gražus sodas, namai ir vaikelis. Sapno pradžios vaizdai – gražūs, ramūs, šilti, o pabaigos – liūdni, niūrūs. Iš sapno Juozapota pabudo visa krūptelėjus. Atsiskleidžia paros laikas: „Buvo labai vėlus rytas“. Jos akį dar spėjo paliesti saulės spindulys, kuris, rodos, išsklaidė tą nemalonų sapną. Tačiau ir spindulys netrukus pasislėpė už debesies, lyg kažką negero pranašaudamas. Juozapotos sapnas buvo tarsi pranašystė, kuri vėliau, galima sakyti, išsipildė. Pasakotojas nori parodyti, kad gyvenime daug kas yra nepaaiškinama ir nesuprantama. Ištraukoje yra tarsi dvi gyvenimo pusės, kai viena akimirką gali būti laimingas, viskuo patenkintas, o kitą – gali visko netekti.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1072 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Kaip literatūros kūriniuose vaizduojamas senas žmogus? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (K. Donelaitis, J. Biliūnas, Maironis)
Rašinys Kaip literatūros kūriniuose vaizduojamas senas žmogus? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (K. Donelaitis, J. Biliūnas, Maironis)

Žmogaus senatvė – tai ramybės, kantrybės, gebėjimo atleisti, mokėjimo palaukti, davimo nieko neprašant ir gebėjimo [...]

Kaip vaizduojami tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (Šatrijos Ragana, Biliūnas, J. Aputis, B. Vilimaitė)
Rašinys Kaip vaizduojami tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (Šatrijos Ragana, Biliūnas, J. Aputis, B. Vilimaitė)

Modernėjant lietuvių literatūrai, kūriniuose vis daugiau dėmesio buvo skiriama ne tik individo vidiniams potyriams, bet [...]

Lietuvių valstybinio brandos egzamino teksto interpretacijos užduotis 2012 m. Šatrijos Ragana
Rašinys Lietuvių valstybinio brandos egzamino teksto interpretacijos užduotis 2012 m. Šatrijos Ragana "Sename dvare" teksto interpretacija

Darbe įdėta analizuojamo kūrinio ištrauka iš Šatrijos Raganos "Sename dvare" ir ištraukos analizė. Labai gerai [...]