Lietuvių literatūros vaidmuo visuomenės kelyje į Nepriklausomybę

4 psl. / 1221 žod.

Ištrauka

„Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.“ - rašė Vydūnas - vienas iš tautinio atgimimo asmenybių. Jau nuo pat Lietuvos krašto susikūrimo XIII-ame amžiuje buvo puoselėjama svarbiausia idėja – nacionalinės valstybės sukūrimas ir įtvirtinimas. Nors tų laikų Lietuvos žemės, karaliaus Mindaugo dėka, buvo suvienytos į vieną valstybę, tačiau jaunai tautai teko susidurti su kitais išbandymais, siekant išsaugoti Lietuvą.

 Istoriniame kontekste lietuvių literatūra labai kentėjo, tačiau jos vaidmuo metams bėgant visuomenėje įgavo tik dar didesnę jėgą bei darėsi vis reikšmingesnė kiekvienam lietuviui. XVI-ame amžiuje, po Liublino unijos, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ėmė skverbtis lenkų kalba ir kultūra. Vienas pirmųjų reformatų - Martynas Mažvydas – susirūpinęs lietuvių liaudies dvasine ir kultūrine būkle, į visuomenę kreipiasi žodžiais: „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit“. 1547 -aisias metais Martynas Mažvydas parašo pirmąją lietuvišką knygą - „Katekizmą“- tai naujas tarpsnis Lietuvos kultūros istorijoje. Šis Lietuvos renesanso epochos dokumentas kvietė kovoti su pagonybės liekanomis, skatino šviesti ir kultūrinti lietuvius bei keisti tradicinę pasaulėžiūrą. 1599-aisiais metais Mikalojus Daukša iš lenkų kalbos išvertė Jokūbo Vujeko „Postilę“. Šiuo kūriniu kreipiamasi į Lietuvos sulenkėjusius didikus ir kunigus. Čia aiškinama, kad gimtoji kalba yra prigimtinė, vienijanti tautiškumą. „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ pirmą kartą buvo apibrėžta tautos sąvoka: „Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ Niekas iki tol Vakarų Europoje nesuformulavo tokio tikslaus tautos apibrėžimo kaip Mikalojus Daukša. Šie kūriniai buvo vieni pirmųjų padėjusių tautai formuoti valstybinę sąmonę.


Turinys

  • Pasirinkti autoriai siejami su jų laikmečio aktualijomis. Puikiai atsakyta į temą, pakankamai citatų, faktų, dalinių išvadų, yra ir meninio žodžio. Apibendrinimas: „Visa lietuvių tautos raidos istorija įamžinta literatūroje liudija apie lietuvio patriotišką dvasią. Mūsų šimtmečio literatūra gyva tais simboliais, kurie tampa meniniu universalumu ir išreiškia tiek svarbiausias amžiaus dvasines problemas, tiek ilgaamžius žmonijos ieškojimus.“

Reziumė

Autorius
indre01
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 5, 2018
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

XX a. pabaigoje svarstyta: lietuvių literatūroje nėra tikros moters, gal dėl to vis grįžtame prie Šatrijos Raganos, užčiuopusios pradinę stadiją intelektualios, visuomeniškos, turinčios vidinį gyvenimą moters (literatūrologė V. Kelertienė). Ar atsirado tikrų moterų XXI a. lietuvių literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys magnetism
Temoje iškeltas klausimas iš tiesų verčia susimąstyti, tačiau ne vien apie tai, ar XXIa. lietuvių literatūroje atsirado tikrų moterų. Tam, kad galėtume kalbėti...