XX a. pabaigoje svarstyta: lietuvių literatūroje nėra tikros moters, gal dėl to vis grįžtame prie Šatrijos Raganos, užčiuopusios pradinę stadiją intelektualios, visuomeniškos, turinčios vidinį gyvenimą moters (literatūrologė V. Kelertienė). Ar atsirado tikrų moterų XXI a. lietuvių literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

4 psl. / 1332 žod.

Ištrauka

Temoje iškeltas klausimas iš tiesų verčia susimąstyti, tačiau ne vien apie tai, ar XXIa. lietuvių literatūroje atsirado tikrų moterų. Tam, kad galėtume kalbėti šia tema, reikia žinoti, kokia yra (arba turi būti) tikra moteris ir ar lietuvių literatūroje jų apskritai buvo. Šie klausimai man pasirodė įdomūs ir verti aptarimo, todėl daug nedvejodama pasirinkau šią potemę.

Pirmas dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį, buvo tai, kad temoje minima Šatrijos Ragana (tikrasis vardas Marija Pečkauskaitė) – moteriškojo literatūrinio idealo kūrėja. Šią moterį galima pavadinti ir „intelektualia“, ir „visuomeniška“. Tai – dvarų kultūros atstovė; kilminga, todėl išsilavinusi, apsiskaičiusi. Šatrijos Ragana taip pat buvo ir Tautinio atgimimo veikėja, dėl to ją neabejotinai galima pavadinti visuomenininke. Šeimos nesukūrė, atsidavė vien tik savo kūrybinei ir socialinei veiklai, todėl ją pavadinti itin tradiciška (t.y tikra moterimi, jeigu ją įvardysime kaip tradicijų besilaikančią) ne visai tinka, mat tradicinei moteriai būdingas šeimyniškumas. Vis dėlto Šatrijos Ragana kai kuo buvusi ir tradicijų pasekėja. Ji – pedagogė, netgi išleidusi knygą apie vaikų auklėjimą; ir nors neturinti šeimos, buvo rūpestinga, rėmė vargšus ir pan. Šatrijos Raganos literatūriniai moterų paveikslai primena ją pačią. Tai išmintingos, jautrios, savoje bendruomenėje aktyvios moterys. Bene ryškiausias toks literatūrinis portretas buvo apysakos „Sename dvare“ viena pagrindinių veikėjų – Mamatė. „Mamatė“ – meilus kreipinys, kuriuo šią veikėją vadino jos vaikai, tarp jų ir dukra Irusia (pačios Šatrijos Raganos literatūrinis prototipas). Mamatė buvo išsimokslinusi, kultūringa; daug skaitė, skambino pianinu – šios savybės ją daro ne visai tradicišką, netgi kiek modernią. Tačiau tuo pačiu ji buvusi ir labai šeimyniška. Šeima ir santuoka Mamatei atrodė pagrindinės vertybės, dėl jų ji netgi atsisakė asmeninio gyvenimo (t.y. ištekėjusi už nemylimo vyro neleido sau nuo jo tiesiog imti ir pabėgti, įvertinusi tai, kad jos vaikams reikalinga darni šeima). Tai labai tradiciškas bruožas, dėl kurio tokią moterį galima vadinti „tikra moterimi“. Šatrijos Ragana šiuo literatūriniu paveikslu „pralaužė ledus“ vėlesniems kūrėjams rašyti apie tokias moteris, kurios suderina tradicijas ir modernumą. Tai buvo didelis žingsnis „tikros moters“ vaizdavimo link, nes iki Šatrijos Raganos vyravo kiek primityvesnė moteriškumo lietuvių literatūroje tradicija.


Reziumė

Autorius
magnetism
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.79
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lap 24, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

„Tai, kad dabar reikalaujama „hepiendų“, liudija pakitusią nuostatą. Mes norime, kad viskas gerai baigtųsi. Duokite mums laimingą pabaigą! Duokite prekę!“ (poetas S. Geda) Ar ši mintis taikytina tik šių dienų literatūrai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Literatūra Rašinys juodra
Literatūra kiekvienam žmogui padeda atrasti dvasines vertybes, susivokti savyje, atrasti didžiausias savo baimes bei gyvenimo džiaugsmus. Deja, šiuolaikinis žmogus nenori pažinti savęs. Jis...

Literatūrologas Juozas Stonys teigia : ,,Kai literatūrai ima rūpėti žmogaus vidaus pasaulio savitumas, ji negali moralizuodama skirstyti veikėjų vien tik į gerus ar blogus, negali pasaulyje matyti vien tik šviesių ir tamsių spalvų derinius". Pagrįskite šį teiginį remdamiesi lietuvių literatūra.

Literatūra Rašinys deimantukas188
Visais amžiais literatūra mokė. Perduoti norimą žinutę skaitytojui geriausiai padeda veikėjų paveikslai. Teigiami veikėjai kelia pagarbą, o negatyvūs,...

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“,– prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys 2019 m. dofkanas
Kalba – be galo svarbi mūsų šalies istorijos ir kultūros dalis. Kiekvienas gali didžiuotis galėdamas kalbėti gimtąja kalba, ją puoselėti, bei saugoti. Gimtoji...