Humanitariniai mokslai / Literatūra

„Tai, kad dabar reikalaujama „hepiendų“, liudija pakitusią nuostatą. Mes norime, kad viskas gerai baigtųsi. Duokite mums laimingą pabaigą! Duokite prekę!“ (poetas S. Geda) Ar ši mintis taikytina tik šių dienų literatūrai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

0 atsiliepimų
Autorius:
Literatūra kiekvienam žmogui padeda atrasti dvasines vertybes, susivokti savyje, atrasti didžiausias savo baimes bei gyvenimo džiaugsmus. Deja, šiuolaikinis žmogus nenori pažinti savęs. Jis nenori suprasti jį supančio pasaulio, nenori jausti skausmo, gailesčio, jis nieko nenori jausti. Šiuolaikinio žmogaus tikslas – susikurti patogų gyvenimą, įsigyti kuo daugiau materialių gėrybiųir visiškai atsiriboti nuo savasties. Vyraujant tokiam požiūriui į pasaulį, kinta požiūris ir į literatūrą. Žmonės nebenori skaityti kūrinio, kuris persmelktas skausmo ir kurio pabaigoje nebus nuostabiosios „jie gyveno ilgai ir laimingai“ iliuzijos.Jie tikisi, kad nusipirkę naujutėlaitę, dar dažais kvepiančią knygą, galės pažvelgti į žvilgantįknygos herojų pasaulįbei pamiršti sunkią kasdienybę, tačiau anksčiau literatūra neleisdavo pasislėpti nuo realybės po palaimingos šypsenos kauke.
Nuo senų senovės lietuviams nebuvo būdinga kurti istorijas, kurios baigiasi laimingai. Net patys mažiausieji mūsų tautiečiai retai išgirsdavo mums jau įprastą frazę „jie gyveno ilgai ir laimingai“. Tai kuo puikiausiai įrodo vienažymiausių ir unikaliausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“. Visais laikais lietuvių tauta garsėjo žiaurumu. Sakoma, kad net Europos siaubas – vikingai, prisibijojo mūsų. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ aptinkama gausybė lietuvių kultūros bei mitologijos bruožų. Vieni ryškiausių mūsų kultūrinių bruožų yra žiaurumas ir netolerantiškumas. Šie bruožai pasakoje atsiskleidė, kaiEglė ištekėjo už žalčio irįvyko dviejų pasaulių persipynimas.Vėliau Eglėsbroliai be jokio gailesčio nužudė jos vyrą. Žalčio nužudymas įtakojo klaikią šeimos tragediją bei nelaimingą pasakos pabaigą. „Eglė žalčių karalienė“net ir šiandien yra viena populiariausių lietuvių liaudies pasakų, o jos populiarumą įtakoja tragiška pabaiga, kurios nerastume šiandieninėje literatūroje vaikams.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1203 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti