„Tai, kad dabar reikalaujama „hepiendų“, liudija pakitusią nuostatą. Mes norime, kad viskas gerai baigtųsi. Duokite mums laimingą pabaigą! Duokite prekę!“ (poetas S. Geda) Ar ši mintis taikytina tik šių dienų literatūrai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

4 psl. / 1203 žod.

Ištrauka

Literatūra kiekvienam žmogui padeda atrasti dvasines vertybes, susivokti savyje, atrasti didžiausias savo baimes bei gyvenimo džiaugsmus. Deja, šiuolaikinis žmogus nenori pažinti savęs. Jis nenori suprasti jį supančio pasaulio, nenori jausti skausmo, gailesčio, jis nieko nenori jausti. Šiuolaikinio žmogaus tikslas – susikurti patogų gyvenimą, įsigyti kuo daugiau materialių gėrybiųir visiškai atsiriboti nuo savasties. Vyraujant tokiam požiūriui į pasaulį, kinta požiūris ir į literatūrą. Žmonės nebenori skaityti kūrinio, kuris persmelktas skausmo ir kurio pabaigoje nebus nuostabiosios „jie gyveno ilgai ir laimingai“ iliuzijos.Jie tikisi, kad nusipirkę naujutėlaitę, dar dažais kvepiančią knygą, galės pažvelgti į žvilgantįknygos herojų pasaulįbei pamiršti sunkią kasdienybę, tačiau anksčiau literatūra neleisdavo pasislėpti nuo realybės po palaimingos šypsenos kauke.
Nuo senų senovės lietuviams nebuvo būdinga kurti istorijas, kurios baigiasi laimingai. Net patys mažiausieji mūsų tautiečiai retai išgirsdavo mums jau įprastą frazę „jie gyveno ilgai ir laimingai“. Tai kuo puikiausiai įrodo vienažymiausių ir unikaliausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“. Visais laikais lietuvių tauta garsėjo žiaurumu. Sakoma, kad net Europos siaubas – vikingai, prisibijojo mūsų. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ aptinkama gausybė lietuvių kultūros bei mitologijos bruožų. Vieni ryškiausių mūsų kultūrinių bruožų yra žiaurumas ir netolerantiškumas. Šie bruožai pasakoje atsiskleidė, kaiEglė ištekėjo už žalčio irįvyko dviejų pasaulių persipynimas.Vėliau Eglėsbroliai be jokio gailesčio nužudė jos vyrą. Žalčio nužudymas įtakojo klaikią šeimos tragediją bei nelaimingą pasakos pabaigą. „Eglė žalčių karalienė“net ir šiandien yra viena populiariausių lietuvių liaudies pasakų, o jos populiarumą įtakoja tragiška pabaiga, kurios nerastume šiandieninėje literatūroje vaikams.


Reziumė

Autorius
juodra
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 23, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ABC12345
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...

XX a. pabaigoje svarstyta: lietuvių literatūroje nėra tikros moters, gal dėl to vis grįžtame prie Šatrijos Raganos, užčiuopusios pradinę stadiją intelektualios, visuomeniškos, turinčios vidinį gyvenimą moters (literatūrologė V. Kelertienė). Ar atsirado tikrų moterų XXI a. lietuvių literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys magnetism
Temoje iškeltas klausimas iš tiesų verčia susimąstyti, tačiau ne vien apie tai, ar XXIa. lietuvių literatūroje atsirado tikrų moterų. Tam, kad galėtume kalbėti...