„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“,– prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Kalba – be galo svarbi mūsų šalies istorijos ir kultūros dalis. Kiekvienas gali didžiuotis galėdamas kalbėti gimtąja kalba, ją puoselėti, bei saugoti. Gimtoji kalba yra tarsi švyturys parodantis mums kelią į savo namus ir tik savąja kalba gražiausiai skamba žodžiai „ačiū“, „myliu“ ir „atsiprašau“. Man , taipogi, manoji kalba yra labai graži, skambi ir melodinga. Tačiau mūsų gimtoji lietuvių kalba patyrė daugybę išbandymų, ji buvo draudžiama ir niekinama. Bet aš labai džiaugiuosi, kad atsirado tokių žmonių, kaip Mikalojus Daukša, Antanas Baranauskas ir Justinas Marcinkevičius, kuriems nebuvo vis vien, kad mūsų kalba kybojo ant išnykimo slenksčio. Jie savo kūriniais aukštino gimtąją kalbą, pabrėžė jos svarbą tautai ir valstybei, žadino žmonių patriotizmą.

Žymiausias renesanso epochos lietuvių rašytojas Mikalojus Daukša vienas iš didžiausių kovotojų dėl gimtosios kalbos. Jis parašė savo žymiausia kūrinį „ Postilė “, reikšmingiausias šios lenkiškai parašytos knygos tekstas yra „ Prakalba į malonųjį skaitytoją “. Šią prakalbą galima laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimo manifestu, kurio teiginiai net ir vėlesniais amžiais neprarado aktualumo. Mikalojus Daukša skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą, laiko ją didžiausia tautos vertybę ir smerkia prasidėjusį Lietuvos bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą, nesirūpinimą jos ugdymu. „ Prakalba “ yra vienas svarbiausių tautinės savimonės dokumentų mūsų kultūroje.