Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Prancūzų rašytojas Andrė Morua teigė, jog „Moralinės vertybės – ne beprasmiški moralistų išvedžiojimai. Jos todėl ir vadinamos vertybėmis, kad be jų neįmanomas nei tolimesnis visuomenės vystymasis, nei laimingas gyvenimas”. Žmonės visuomet turėjo įvairių ydų, tokių kaip tinginystė, girtuoklystė, tradicinių dvasinių vertybių ar tėvynės, gimtosios kalbos užmiršimas. Kaip ir pastebėjo jau minėtas rašytojas, be svarbiausių moralinių vertybių nėra įmanomas visuomenės vystymasis bei laimingas gyvenimas. Norint tobulinti visuomenę, parodyti tradicinių vertybių bei aukštos moralės svarbą, nuolat buvo siekiama ją pamokyti. Šio sunkaus darbo neretai ėmėsi rašytojai moralistai, kurie savo kūriniuose pateikė sektiną pavyzdį ar aprašė pamokančias, įkvepiančias pagrindinių veikėjų istorijas. Taip rašytojai moralistai siekė pamokyti žmones, parodyti jiems teisingą kelią ydų ir pagundų kupiname pasaulyje. Tačiau kyla klausimas, ar rašytojai moralistai yra reikalingi visuomenei? Tai ir pamėginsiu aptarti savo kalboje, pasitelkdama lietuvių literatūros pavyzdžius.