Mindaugas – Lietuvos žemių vienytojas, sąmokslininkas troškęs karūnos ar ekspansinės popiežių politikos įrankis

Viduramžiais karaliaus titulas buvo labai garbingas, svarbus, kadangi visi kunigaikščiai, miesčionys turėdavę paklusti visos valstybės valdovui – Karaliui. Taip buvo visose Europos šalyse, bet ne LDK. Lietuviai savo vyriausiąjį valdovą, kurio galybė prilygo karaliui, vadino Didžiuoju kunigaikščiu – tai reiškė, kad jis yra už visus kitus kunigaikščius didesnis ir svarbesnis. Todėl ne keista, kad Mindaugas troško tapti Didžiuoju kunigaikščiu bei valdyti LDK. Mindaugui teko garbė tapti pirmu Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu 1236 metais, kuris vėliau buvo vainikuotas ir karaliumi 1253 metais.

                      Apie Mindaugo gyvenimą žinoma nedaug, kadangi pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas tik 1219 m., Voluinės sutartyje. Manoma, kad šioje sutartyje paminėtų žemių kunigaikščiai įsipareigojo padėti Voluinės kunigaikštystei gintis nuo Lenkijos ir Černigovo kunigaikščių, kurie pretendavo į Voluinės sostą, Voluinės kunigaikščiai – neprieštarauti Lietuvos politinės įtakos stiprėjimui Juodojoje Rusijoje, priklausiančioje Voluinės kunigaikštystei. Taip pat nėra žinoma kieno įpėdinis Mindaugas buvo, bet yra spėjama, kad jis galėjo būti kunigaikščio Rimgaudo įpėdinis, vyriausiojo kunigaikščio Živinbudo sūnus arba 1213 m. prie Lielvardės žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio įpėdinis.