Ar lengva būti valdovu? (Vincas Krėvė, Justinas Marcinkevičius, Jonas Radvanas, Balys Sruoga)

„ne dėl savęs esu - / Esu turbūt dėl ko nors kito”, - sunku nesutikti su nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Justino Marcinkevičiaus mintimi. Būtent tarnystė kitiems įprasmina kiekvieno žmogaus gyvenimą. Tačiau svarbiausia tai prisiminti valdovams - valstybės tarnautojams, prisiekusiems saugoti ir siekti šalies gerovės. Abejoju, ar valdininkai gebėtų tvirtai pasigirti nesavanaudišku rūpinimusi šalimi ir tvirtų moralinių idėjų (sąžiningumo, kuklumo, patriotiškumo) laikymusi. Ar šiais „katastrofiškai bedvasiais laikais” (R. Gavelis) nėra dauguma politikų tik karjeristai ir populistai? Ar tikrai visi sąžiningai kovoja dėl teisingumo ir pasaulio gerinimo? Nėra keista, jog dažnai šalių lyderiai nesugeba atlaikyti tokios aplinkos politinio spaudimo - žūsta fiziškai arba dvasiškai… Juk lengva būti blogu valstybės vadovu... Bet akivaizdu, jog tikrųjų valdovų našta - sunki.