Lietuvių nacionalinis charakteris

Darbštus ar tinginys? Linksmas ar liūdnas? Drąsus ar bailus? Pavydus ar gero linkintis? Tautos charakteris – vienas iš tautos tapatybės bruožų. O kokį lietuvį vaizduoja rašytojai mūsų literatūroje?
K. Donelaitis savo kūryboje gana skrūpulingai aprašė gero ir blogo lietuvio paveikslus. Visame veikale, vyrauja atitinkanti lietuvio charakterį romi, kūdikiška dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra tėvynės meilė ir neveidmaininga dievo baimė, taip kad skaitytojas lietuvį dėl šitų dorybių, dėl jo sielos paprastumo bei tiesumo ir nekaltumo tiesiog pamilsta. Pagrindinį gerą lietuvio bruožą nesunku išskirti - geras lietuvis, be abejo, yra darbštus. Šią dorybę kiekvienam tėvai skiepija nuo pat vaikystės. Suprantama, jei dirbsi – gerai gyvensi, o jei tinginiausi – nieko gero iš tavęs ir neišeis.