Humanitariniai mokslai / Literatūra

Etninės lietuvių charakterio ypatybės Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“

0 atsiliepimų
Autorius:

Remiantis elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (LKŽe), žodis etninis yra „susijęs su priklausymu kuriai nors tautai, tautinis“. Tokios objektyvios savybės, kaip kalba, religija, kultūra ar bendra istorija, ne visuomet nusako asmens etniškumą, svarbūs yra subjektyvūs veiksniai arba savęs tapatybė. Tačiau, nepaisant sunkiai apibūdinamos etninės tapatybės, individai lengvai jos nekeičia, susiedami ją su etnine kilme. Romantinėje ir neoromantinėje lietuvių nacionalinio pakilimo literatūroje lietuvis tiki lietuvybės idėja, išlaiko lietuvių etninį charakterį, o šių laikų literatūroje, kuri nėra paveikta staigių istorijos vingių, lietuvis pradeda kritiškai vertinti lietuvybę ir atskleidžia tamsiąją lietuvių pusę. Šiandien savo kalboje pristatysiu tris J. Tumo–Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ veikėjus (Mykoliuką, Severiutę, Rapolą Geišę), kurie perteikia lietuviui būdingas etnines charakterio ypatybes.
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas. Vaižgantas tautą suvokė kaip esmingą žmoniškumo formą, kuri auga iš gimtosios žemės, istorijos, atsiskleidžia kalba, kūryba, darniais tarpusavio santykiais. Įvairiašakės Vaižganto veiklos tikslas buvo jungti tautą, kad bendradarbiautų tėvynės labui. Apysaką „Dėdės ir dėdienės“ J. Tumas–Vaižgantas parašė, jau turėdamas nemažą kūrybinio darbo patirtį. Tai vienas geriausių jo kūrinių. Rašytojo sumanymas buvo parodyti sodžiaus žmogaus širdies švelnumą, būdo gerumą ir galų gale nelaimingą jo dalią. Apysakos veikėjai negali atskleisti geriausių savo ypatybių, nors juose glūdi didelis žmoniškumas, taurumas, dvasingumas. Dėdžių ir dėdienių apysakoje Vaižgantas atskleidė liūdną darbą trijų asmenų, gyvenančių brolių šeimos baudžiavinio ir pobaudžiavinio kaimo sąlygomis. Mažiausiai nedalios paliestas gyvenimas buvo Mykoliuko arba Šiukštų dėdės Mykolo, kuris visą savo jaunys¬tės energiją buvo paskyręs savo brolio šeimai, pats sau tepasilikdamas savo darbo smuikelį. „Dėdės“ ir „dėdienės“ – tai ne giminystės ryšius rodančios sąvokos. „Dėdės“ – tai tarpinis asmuo tarp šeimos nario ir samdinio, jie dirbdavo savo brolių ūkiuose tik už išlaikymą. Toks ir buvo Vaižganto pavaizduotas Mykoliukas. Likimas kaimo pastumdėliui uždėjo dvigubą baudžiavą: dvaro ir namų. Neliko Mykoliuko kaip žmogaus, nebent tiek, kiek gali pasakyti lūpos ir graudi smuiko melodija. Kartais matome Mykoliuką ir šypsantis, laimingą.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1298 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Moters paveikslas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ ir Vaižganto apysakoje „Dėdes ir dėdienės“
Rašinys Moters paveikslas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ ir Vaižganto apysakoje „Dėdes ir dėdienės“

Tikra moteris šiais laikais įsivaizduojama kaip siekianti savo tikslo, drąsiai žvelgianti į ateitį, nepasiduodanti gyvenimo [...]

Kūryba gimsta iš kančios (pagal “Dėdės ir dėdienės” ir “Balta drobulė”)
Rašinys Kūryba gimsta iš kančios (pagal “Dėdės ir dėdienės” ir “Balta drobulė”)

Žmonės jau nuo pat gimimo turi meno gyslelę, tik vieni linksta link meno, kiti ne.

Dėdės ir dėdienės
Prezentacija Dėdės ir dėdienės

„Pirmieji mano norai buvo pasergėti ir sukaupti į vieną vietą lietuvių tautos „deimančiukus“, kurių yra [...]

Etninė ir politinė tautos samprata Renesanso epochos Lietuvos literatūroje
Rašinys Etninė ir politinė tautos samprata Renesanso epochos Lietuvos literatūroje

Renanso atsiradimą XV amžiuje lėmė pakitęs žmonių pasaulio suvokimas. Keitėsi žmonių vertybės, nes jie norėjo [...]

Pasirinkto lietuvių rašytojo stiliaus ypatybės (Šatrijos Ragana)
Rašinys Pasirinkto lietuvių rašytojo stiliaus ypatybės (Šatrijos Ragana)

Šatrijos Ragana – Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja. Ji idealistinės-romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros [...]

Juozas Aputis –žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas
Konspektas Juozas Aputis –žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas

     Vienas pirmųjų sovietmečio Lietuvoje, pradėjęs ieškoti giluminio ryšio tarp individo ir Dievo kūrinijos, bendrumo [...]

Tragiški charakteriai lietuvių literatūroje
Rašinys Tragiški charakteriai lietuvių literatūroje

Anot „Lietuvių kalbos žodyno“, tragiškas – susijęs su didele nelaime, baisus, labai liūdnas, skausmingas, sunkiai [...]

Lietuvių nacionalinis charakteris
Rašinys Lietuvių nacionalinis charakteris

Darbštus ar tinginys? Linksmas ar liūdnas? Drąsus ar bailus? Pavydus ar gero linkintis? Tautos charakteris [...]

Lietuvių tautinio charakterio atspindys Simono Daukanto kūrinyje ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘
Rašinys Lietuvių tautinio charakterio atspindys Simono Daukanto kūrinyje ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘

Simonas Daukantas – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių rašytojų, žymus patriotas, istorikas, švietėjas, literatas, pasisakęs [...]

Lietuvių kalendorinės šventės: charakteristika, papročiai, apeigos
Referatas Lietuvių kalendorinės šventės: charakteristika, papročiai, apeigos

Šiame referate panadysime apžvelgti lietuvių kalendorinių švenčių ypatumus, apeigų bei tradicijų laiko, vietos dimensijas. Taip [...]

Koks lietuvių paveikslas kuriamas ivairių laikotarpių literatūroje (J. Tumas–Vaižgantas, K. Donelaitis, M. Katiliškis)
Rašinys Koks lietuvių paveikslas kuriamas ivairių laikotarpių literatūroje (J. Tumas–Vaižgantas, K. Donelaitis, M. Katiliškis)

Lietuviai yra daug ko patyrusi tauta, dėl galimybės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo žemėse. Taip [...]

Darbo vertės ir prasmės atskleidimas lietuvių literatūroje (Donelaitis, Kudirka, Vaižgantas)
Rašinys Darbo vertės ir prasmės atskleidimas lietuvių literatūroje (Donelaitis, Kudirka, Vaižgantas)

Liaudies išmintis byloja – „Darbas žmogų puošia.“ Darbas, jo džiaugsmas ir prasmė žmonių gyvenimuose – [...]

Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje (J. Tumas-Vaižgantas, V. Mykolaitis-Putinas, M. Katiliškis)
Rašinys Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje (J. Tumas-Vaižgantas, V. Mykolaitis-Putinas, M. Katiliškis)

Apsisprendimas – motyvų kova, kai asmuo, susidūręs su keliomis elgesio alternatyvomis, turi pasirinkti sau tinkamesnę [...]

Vienišumo tema lietuvių literatūroje (Salomėja Nėris, Juozas –  Tumas Vaižgantas, Jurgis Savickis)
Rašinys Vienišumo tema lietuvių literatūroje (Salomėja Nėris, Juozas – Tumas Vaižgantas, Jurgis Savickis)

Vienišumo dėl tėvynės netekties ir artimųjų ilgesio tema išliko svarbi ir XX a. Apie tai [...]