Juozo Tumo - Vaižganto apysakos ,,Dėdės ir dėdienės" apibendrinimas

I Trumpas turinys , svarbiausi veikėjai , įvykiai

Apysaka prasideda nuo Vaižganto žodžių, apie ką bus apysaka ir kas tie dėdės ir dėdienės. Pirmame skyriuje visapusiškai pristatomas vienas iš pagrindinių veikėjų Mykolas Šiukšta. Pasakojama kaip jis su savo savadarbiu smuiku muzikuodamas kiekvieną sekmadienį sutelkia kaimo bendruomenę. Tokiu būdu jis atkreipė į save kitos pagrindinės veikėjos Severjos Pukštaičios dėmesį. Pristatoma Severija, jos išskirtinumai lyginant su kitomis kaimo moterimis. Mykolas ir Severija patinka vienas kitam, tik vienas kitam to neatskleidžia. Severija taip pat patinka dvaro tijūnui Rapolui Geišei. Pristatomas paskutinis pagrindinis veikėjas Rapolas...

II Kontekstas . Parašymo laikas , žanras ir kt.

Ši apysaka yra Vaižganto kūrybos viršūnė, brandžiausias jo kūrinys, išleistas 1929 m. Jaučiami autoriaus biografijos motyvai. Jam rūpėjo parodyti liaudies žmogaus prigimties turtingumą ir joje glūdinčias neišsenkamas kūrybines galias, liaudies etninių principų aukštumą, kuri, Vaižganto manymu, sudaro būdingiausią lietuvių etninio charakterio bruožą.

III Kūrinio tematika, problematika vertybės

Lietuvio nacionalinio charakterio bruožai , portretas ( vidinės ir išorinės savybės)

Rašydamas apysaką Vaižgantas iškėlė sau tikslą - pavaizduoti, atskleisti gražiausias lietuvio savybes („Pirmieji mano norai buvo pasergėti ir sukaupti į vieną vietą lietuvių tautos „deimančiukus“, kurių yra pilkame jų gyvenime“ ). Todėl jo vaizduojamas žmogus, lietuvis yra darbštus, jautrus ir jaučiantis liūdesį, nuolankus, natūraliai kūrybiškas, gamtos žmogus...