Senovės graikų religija

Senovės Graikija - daugiausiai diskusijų sukelianti šalis. Atrodo, jog mes apie ją žinome gana daug, tačiau tuo pačiu metu, ji labai sunkiai suprantama ir ypač šis paradoksas atsiskleidžia graikų religijos sampratoje. Graikų kultūra, religija, kalba, menas atskleidžia mums labai platų ir įvairiaspalvį graikų pasaulį. Turbūt visi puikiai žinome, kad graikai labai vertino teatrą, poeziją, namų židinį, daug dėmesio skyrė tobulo kūno kultui... Taip pat graikų tautą išgarsino jų mitai. Daugelis iš jų buvo kuriami Dievų garbei. Iš tiesų, graikų mitologijos populiarumas kaip tik ir buvo didžiausia kliūtis suvokiant graikų religiją: mat mitologija tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl į pačią graikų religiją buvo nebežvelgiama rimtai. Dėl šios priežasties ir šiuolaikiniame pasaulyje lieka neaiški ir nesuprasta bei daugybę prieštaravimų susilaukusi graikų religija. Taigi, kad graikų religija būtų įvertinta teisingai, reikėjo labai kruopščiai ištirti antikos pasaulį. Tačiau antikos tyrinėtojai yra pastebėję keistą dalyką: juo labiau analizuojame įvairius graikų kultūros reiškinius, tuo neaiškesni ir sunkiau suvokiami jie tampa. Nespecialistas galbūt iš viso nepatikėtų, kad senovės graikų religija, nepaisant labai atkaklių daugelio mokslininkų pastangų, nepaisant netgi surinktos faktinės medžiagos gausos, kaip vientisa visuma yra suvokiama gerokai prasčiau nei religinės už graikus archajiškesnių ir egzotiškesnių tautų, kurias mes, vakariečiai ir kultūrinio helenų paveldo perėmėjai, laikome gryniausiu Kito įsikūnijimu, pažiūros. Šiame darbe netirsiu ir nenagrinėsiu viso antikos laikotarpio, tačiau pamėginsiu susikoncentruoti į graikų religiją ir apžvelgti pagrindinius jos niuansus.