Pomirtinis gyvenimas įvairiose pasaulio religijose

„Ir pagaliau ateina diena, kai visur aplink išgirsti krintant nuo medžių obuolius. Iš pradžių vienas pupteli čia, kitas – ten, po to nukrinta trys, keturi, devyni, dvidešimt, o paskui pasipila obuolių lietus ir, nelyginant arklio kanopos, smenga į minkštą, tamsėjančią žolę. O tu, paskutinis obuoly, esi dar ant medžio ir lauki, kol vėjas palengva nurėkš tave, įsikibusį į dangų, ir svies žemėn... Bematant, nepasiekęs net žemės, tu užmirši ir medį, ir kitus obuolius, ir vasarą ir žalią žolę apačioje. Tu pasinersi į tamsą...”
Rėjus Bredberis

Nuo neatmenamų laikų žmonės svarstė, kas nutinka po mirties, kur keliauja kūnas ir tai kas aukščiau materialiosios žmogaus pusės. Kai kas mirtį aiškino kaip kelionės pabaigą (gi šiame gyvenime mes – tik svečiai), kiti – kaip pradžių pradžią – šviesą tunelio gale.
Pomirtinis pasaulis - įvairiose religijose ir mitologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis žmogaus ar kitų būtybių gyvenimą po fizinės mirties. Yra daugybė nuomonių, kurios formuoja požiūrį į pomirtinį pasaulį. Tačiau vis dėlto būsena, kuomet žmogus miršta, vis dar išlieka paslaptimi kiekvienam iš mūsų. Įvairiose religijose sutinkame visokių aiškinimų apie pomirtinį pasaulį, kaip, pavyzdžiui, krikščionybėje ar judaizme yra rojus ir pragaras (paskutinysis teismas). Baltai tikėjo, kad nėra nebūties, kad siela yra amžina gyvybės jėga. Induizmas teigia, kad žmogaus siela reinkarnuojasi – persikūnija į kitą žmogų ar gyvūną. Budizme irgi yra išlikęs tikėjimas reinkarnacija, kur į kitą gyvenimą perkeliamas psichinių ir dvasinių energijų kompleksas. Pomirtinis gyvenimas islame, kitaip nei krikščionybėje, įsivaizduojamas materialus – čia kūnas atlieka svarbų vaidmenį – gal net svarbesnį nei siela. Vienaip ar kitaip visose šiose religijose po mirties mes nepasitraukiame į niekur, mūsų kūnas ir siela gyvena tolesnį gyvenimą anapusiniame pasaulyje.
Taigi šiuo darbu norėčiau jus truputį plačiau supažindinti su anksčiau minėtų pasaulio religijų samprata ir požiūriu į gyvenimą po mirties ir atrasti panašumų.