Pomirtinis gyvenimas įvairiose pasaulio religijose
„Ir pagaliau ateina diena, kai visur aplink išgirsti krintant nuo medžių obuolius. Iš pradžių vienas pupteli čia, kitas – ten, po to nukrinta trys, keturi, devyni, dvidešimt, o paskui pasipila obuolių lietus ir, nelyginant arklio kanopos, smenga į minkštą, tamsėjančią žolę. O tu, paskutinis obuoly, esi dar ant medžio ir lauki, kol vėjas palengva nurėkš tave, įsikibusį į dangų, ir svies žemėn... Bematant, nepasiekęs net žemės, tu užmirši ir medį, ir kitus obuolius, ir vasarą ir žalią žolę apačioje. Tu pasinersi į tamsą...”
Rėjus Bredberis
Nuo neatmenamų laikų žmonės svarstė, kas nutinka po mirties, kur keliauja kūnas ir tai kas aukščiau materialiosios žmogaus pusės. Kai kas mirtį aiškino kaip kelionės pabaigą (gi šiame gyvenime mes – tik svečiai), kiti – kaip pradžių pradžią – šviesą tunelio gale.
Pomirtinis pasaulis - įvairiose religijose ir mitologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis žmogaus ar kitų būtybių gyvenimą po fizinės mirties. Yra daugybė nuomonių, kurios formuoja požiūrį į pomirtinį pasaulį. Tačiau vis dėlto būsena, kuomet žmogus miršta, vis dar išlieka paslaptimi kiekvienam iš mūsų. Įvairiose religijose sutinkame visokių aiškinimų apie pomirtinį pasaulį, kaip, pavyzdžiui, krikščionybėje ar judaizme yra rojus ir pragaras (paskutinysis teismas). Baltai tikėjo, kad nėra nebūties, kad siela yra amžina gyvybės jėga. Induizmas teigia, kad žmogaus siela reinkarnuojasi – persikūnija į kitą žmogų ar gyvūną. Budizme irgi yra išlikęs tikėjimas reinkarnacija, kur į kitą gyvenimą perkeliamas psichinių ir dvasinių energijų kompleksas. Pomirtinis gyvenimas islame, kitaip nei krikščionybėje, įsivaizduojamas materialus – čia kūnas atlieka svarbų vaidmenį – gal net svarbesnį nei siela. Vienaip ar kitaip visose šiose religijose po mirties mes nepasitraukiame į niekur, mūsų kūnas ir siela gyvena tolesnį gyvenimą anapusiniame pasaulyje.
Taigi šiuo darbu norėčiau jus truputį plačiau supažindinti su anksčiau minėtų pasaulio religijų samprata ir požiūriu į gyvenimą po mirties ir atrasti panašumų.
Darbo tipas:
|
Dalykas:
|
Apimtis:
2610 žodžiai (-ų)
|
Lygis:
Universitetas
|
Turinys
- • Įvadas2
- • Pomirtinis gyvenimas krikščionybėje ir judaizme3
- • Pomirtinio gyvenimo samprata baltų kultūroje (pagonybėje)4
- • Gyvenimas po mirties induizme5
- • Pomirtinio gyvenimo suvokimas pagal budizmą6
- • Kaip islamas apibrėžia pomirtinį gyvenimą 7-8
- • Apibendrinimas, išvados9
- • Literatūros sąrašas10
Skaitytojų atsiliepimai
Jums gali būti aktualu
Žmones nuo senų senovės domino antgamtiški, protu sunkiai suvokiami dalykai. Mirtis-tai neatsiejama ir neišvengiama kiekvienos [...]
Tikėjimas, kad žmogui mirus, viskas su juo dar nepasibaigia, yra labai senas ir bendras visai [...]
Ar egzistuoja viena teisinga religija ir vienintelis tikrasis Dievas? Šis klausimas neramina daugelį iš mūsų.
Pašaukimas-tai palinkimas į kokį nors darbą, profesiją. Tai nėra tiesiog trumpalaikis pomėgis. Pašaukimas yra tai [...]
Kalba- tai yra viena iš didžiausių žmogaus gyvenimo dalių, ji lydi jį visur, ką jis [...]
Kalba – žmonių tarpusavio bendravimo priemonė. Be [...]
Ar kada nors esate pagalvoje ar tikėjimas( religija) yra pavojingų iliuzijų šaltinis ar prasmingas gyvenimo [...]
Jei pažiūrėtumėme įdėmiau, tikriausiai vargiai atrastumėme vyro grožio konkursų, geriausio metų [...]
Socialinė moters padėtis pastebimai keitėsi bėgant šimtmečiams. Nuo neatmenamų laikų [...]
Žmogaus nugyventas gyvenimas yra prasmingas. Jame sutelpa ne tik materialiniai dalykai ar dvasiniai išgyvenimai, jame [...]
KRIKŠČIONYBĖ Atsirado Palestinoje – dabartinėje Izraelio teritorijoje; pirmoji valstybė, paskelbusi krikščionybę pagrindine šalies religija buvo Armėnija; šiuo metu [...]
C. Geertz – šiandien neabejotinai vienas iš žymiausių kultūros antropologų, kartais laikomas ir vienu iš [...]
Šiais laikais daug diskutuojama ir kalbama apie grožį, bet tai [...]