Ekonomika ir įstatymai – ekologinė apsauga Baltijos regione

24 psl. / 6006 žod.

Ištrauka

Baltijos jūra yra viena jauniausių jūrų pasaulyje, pradėjusi formuotis prieš 13 tūkst. metų iš paskutiniųjų ledynų tirpsmo vandens. Bėgant laikui, ši jūra, įgydama ir vėl prarasdama ryšį su Atlanto vandenynu, perėjo keletą vystymosi stadijų, tapdama tai ežeru, tai jūra [1].Baltija plyti pačiame Europos žemyne, todėl yra priskiriama viduržemyninio tipo jūroms. Ši jūra skirstoma į penkias pagrindines dalis: Belto jūra-Kategatas, tikroji Baltija, Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankos.Dėl didelės gėlo vandens prietakos ir siauro ryšio su Pasauliniu vandenynu Baltija yra didžiausias apgėlinto vandens telkinys pasaulyje. Vidutinis Baltijos jūros vandens druskingumas yra tik 7-8o/oo, Pasaulinio vandenyno – 35 o/oo.Apie 1940 m. Baltijos jūra dėl nedidelio biogeninių medžiagų kiekio buvo mažo biologinio produktyvumo, švarus ir skaidrus vandens baseinas. Akmenuotuose jūros biotopuose dėl pakankamai prasiskverbiančio šviesos kiekio gausiai augo pūslėtieji guveiniai, teikdami maistą ir prieglobstį įvairioms rūšims. Giliuose priedugniniuose sluoksniuose buvo pakankamai deguonies neršti menkėms. Jūros paukščiams ir žinduoliams, mintantiems žuvimis, nekilo pavojaus sveikatai.Nuo senų laikų Baltijos jūra naudojama kaip viena pagrindinių transporto kelių ir maisto apsirūpinimo vietų. Tačiau 20 amžiuje Baltijos jūra pradėjo atlikti nutekamojo vamzdžio – mūsų visuomenės atliekų talpyklos funkciją.Paprastai firmos ir namų ūkiai turėtų mokėti už teisę naudotis bet kokia materialine preke ar paslauga. Bet visuomenė gana ilgai naudojosi Baltijos teikiamomis paslaugomis nemokamai. Tačiau nebegalima ilgiau ignoruoti apribotus Baltijos gebėjimus teikti paslaugas, kuriomis galėtų naudotis visuomenė.Ekonomistai apskritai sutinka, kad aplinkos prekės turėtų būti charakterizuojamos, kaip bendras turtas, o nemokama, laisva rinka nesugeba panaudoti šių prekių efektyviai. Reikėtų pažymėti, kad jei nebus imamasi jokių priemonių, šios aplinkos prekės bus pereikvotos ir tikriausiai išnyks. Ir to kaina tikrai neatitiks gaunamos naudos. Taigi galima daryti išvadą, kad:- laisva rinka niekada nesuteiks į reikalingų Baltijai teigiamų poslinkių;- tokie teigiami poslinkiai gali būti pasiekti tik susijungus šalių, supančių Baltiją, valdymui.Baltijos jūros tarša. Baltijos jūros ekosistemoje per metus susikaupia iki 55 tūkst. fosforo ir iki 556 tūkst. t azoto [1]. Daugiausia šių medžiagų į Baltijos jūrą atneša upės. Su upių nuotėkiu į Baltiją patenka apie 3 kartus daugiau azoto ir apie 10 kartų daugiau fosforo palyginus su atmosfera [2]. Pagrindiniai į upes patenkančių biogeninių medžiagų šaltiniai – žemės ūkis ir buitiniai bei pramoniniai nutekamieji vandenys. Su nutekamaisiais vandenimis, upių atplukdytu vandeniu ir kt. būdais į Baltijos jūrą patenka sunkieji metalai. Labiausiai Baltija užteršta variu, švinu ir cinku. Per metus šių metalų į jūrą gali patekti beveik 20 tūkst.t.Darbo tikslasPristatyti ekologinės ekonomikos ir aplinkos apsaugos įstatymus, kurie yra priimti ir taikomi Baltijos regione. Darbo uždaviniai1. Išanalizuoti aplinkos apsaugos vertę.2. Įvertinti aplinkos apsaugos gerinimo Baltijos jūroje kaštus.3. Apžvelgti ekonominius efektus ir politinius instrumentus.4. Pateikti nacionalinių įstatyminių priemonių bei turinčios poveikį aplinkos apsaugos teisės analizę.5. Išanalizuoti aplinkos apsaugą tarptautinėje teisėje.6. Įvertinti ekologinės grėsmės ir tarptautinės teisės sąveiką Baltijos jūros regione. Darbo metodai: Darbe naudota mokslinės literatūros analizė.Literatūra: Darbe remtasi Andreason-Gren I. M, Michanek G., Ebbesson J. (1992) Economy and Law – Environmental Protection in the Baltic Region. The Baltic University. ISBN 91-506-0904-1.Darbo struktūros paaiškinimas: darbą sudaro 8 skyriai, 22 puslapiai, 3 paveikslai ir 3 lentelės.

Turinys

  • ĮVADAS4
  • I. ĮŽANGA5
  • 1.1. KONFLIKTINIŲ INTERESŲ SUBALANSAVIMAS5
  • 1.2. JURIDINĖS IR EKONOMINĖS PRIEMONĖS5
  • II. APLINKOS APSAUGOS VERTĖ7
  • 2.1. KODĖL MES NORĖTUMĖM MOKĖTI?7
  • 2.2. APLINKOS APSAUGOS ŠALTINIŲ BENDRA VERTĖ7
  • 2.3. TIESIOGINIAI METODAI APLINKOS APSAUGOS VERTEI IŠMATUOTI7
  • III. APLINKOS APSAUGOS GERINIMO BALTIJOS JŪROJE KAŠTAI9
  • 3.1. KAŠTŲ EFEKTYVUMO FUNKCIJA9
  • 3.2. KAŠTŲ EFEKTYVUMO NUSTATYMAS9
  • 3.3. TERŠALŲ SUMAŽINIMO MATAI IR JŲ KAŠTAI10
  • 3.4. ATVEJO ANALIZĖ: AZOTO SUMAŽINIMO KAŠTAI LAHOLM BAY KATTEGAT’E IR STOGHOLMO ARCHIPELAGE10
  • IV. POLITIKOS INSTRUMENTŲ EKONOMINIS EFEKTAS12
  • 4.1. POLITIKOS INSTRUMENTAI IR PALYGINIMO KRITERIJAI12
  • 4.2. APLINKOS APSAUGOS TEISIŲ DU ALTERNATYVŪS SKIRSTYMAI12
  • V. NACIONALINĖS ĮSTATYMINĖS PRIEMONĖS.14
  • 5.1. ŠALIŲ, ESANČIŲ PRIE BALTIJOS JŪROS, SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI14
  • 5.2. INTERESŲ SUDERINIMAS ARBA TEISINIAI REIKALAVIMAI14
  • 5.3. LEIDIMAI (KONSECIJOS)14
  • 5.4. MIESTŲ IR RAJONŲ PLANAVIMAS15
  • 5.5. GAMTOS IŠSAUGOJIMAS15
  • 5.6. APLINKOS APSAUGOS KOKYBĖS STANDARTAI (APRIBOJIMAI)15
  • 5.7. TEISINĖS EKONOMIKOS PRIEMONĖS – MOKESČIAI, PELNAS IR SUBSIDIJOS15
  • VI. VYKDOMOJI APLINKOS APSAUGOS TEISĖ16
  • 6.1. KONTROLIAVIMAS IR SANKCIJOS16
  • 6.2. DALYVAVIMAS IR ĮSTATYMŲ PRIDERINIMAS16
  • 6.3. APLINKOS APSAUGOS POVEIKIO ĮKAINOJIMAS16
  • 6.4. PRAKTIKOJE PASITAIKANTYS SUNKUMAI16
  • VII. APLINKOS APSAUGA TARPTAUTINĖJE TEISĖJE18
  • 7.1. KAS YRA TARPTAUTINĖ TEISĖ?18
  • 7.2. SKIRTINGOS TEISINĖS ZONOS18
  • 7.3. TARPTAUTINIŲ APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMŲ REGULIAVIMO REIKŠMĖ18
  • 7.4. SANTYKIAI TARP TARPTAUTINĖS IR NACIONALINĖS APLINKOSAUGINĖS TEISĖS19
  • VIII. APLINKOSAUGINĖS GRĖSMĖS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ BALTIJOS JŪROS REGIONE20
  • 8.1. BALTIJOS JŪROS SPECIFINĖS PROBLEMOS20
  • 8.2. BALTIJOS KONVENCIJA20
  • IŠVADOS22
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS23

Reziumė

Autorius
melita
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€3.12
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lap 13, 2014
Apimtis
24 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Ekologiska ekonomika ženklinimas

Ekologija Referatas 2013 m. monika22
Ekologiška ekonomika – visiškai nauja ekonomikos šaka. Visai neseniai daugybė įmonių, paveiktos šūkių apie švaresnę aplinką, malonesnį pasaulį ateities kartoms ir aplinkosaugos svarbą...

Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija

Ekologija Prezentacija 2014 m. ema2016
Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną paskelbė Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) 1996 m. qNorima atkreipti visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių...

Regiono aplinkos apsaugos departamentas

Ekologija Prezentacija giedriusnote3
Užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje. Misijos įgyvendinimui pagrindinis departamento uždavinys – vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

Baltijos jūros ekologinės problemos

Ekologija Prezentacija ruutuliukas
Baltijos jūrą supa valstybės su išsivysčiusia pramone, intensyviu žemės ūkiu ir gana tankia, ypač pietiniuose rajonuose, žmonių populiacija. Žmogaus veikla turi didelę įtaką...

Aplinkos apsauga "Oda ir Ko" įmonėje

Ekologija Referatas 2010 m. mokytoja
Odų rauginimas - tai žaliavos apdorojimas, t. y. žaliavinio kailio ar odos, arba puvios medžiagos, pavertimas oda, arba stabilia medžiaga, ir jos apdailinimas...