Kauno marių regioninio parko įvertinimas ekologiniu aspektu

Ekologai yra įrodę, kad konkuruojanti įvairovė gamtoje didina ekosistemą, atsparumą besikeičiančioms aplinkos sąlygoms. Bet daugelis žmoniu net nežino kas per daiktas yra ekologija.

Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis. 1935 metais Arthur Tansley, britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema - interaktyvi sistema tarp biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu. Tarptautinių žodžių žodynas nurodo, kad ekologija mokslas, tiriantis organizmų ir jų bendrijų santykius su aplinka.

Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių. Ekologijos tyrimo kryptys yra rūšių populiacijų dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos nykstančios rūšys, plėšrūno-aukos santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, taršos poveikis populiacijoms, įskaitant žemėtvarkos projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes. Ekologijos taikymo sritys yra gamtos (aplinkos) apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.

Darbo problema. Regioninis parkas yra įsikūręs vidurio Lietuvoje, šalia Kauno miesto. Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. 1997 m. įkurta Kauno marių regioninio parko direkcija.

Kauno marių regioninio parko sausumos ir vandens ekosistemas vienaip ar kitaip veikia eilė antropogeninių faktorių. Žmogus savo poreikiams tenkinti naudoja gamtos išteklius, tarp jų ir žemės gelmes. Visuomenės materialinės gerovės vystymosi tempus lemia ir nacionalinių gamtinių resursų kiekiai bei jų kokybinė sudėtis. Ūkinės veiklos vystymasis neišvengiamai susijęs su vietinių naudingųjų iškasenų eksploatacija. Regioniniame parke esantys du smėlio ir žvyro telkiniai yra sietini su aliuvinėmis nuogulomis. Žąsmos ir Rumšiškių telkiniai yra marių dugne, kurių eksploatacijos sąlygos gamtosauginiu požiūriu yra nepalankios. Telkinių eksploatacija gali suaktyvinti geologinius procesus, vykstančius upės vagoje ir gali turėti neigiamos įtakos Kauno HE stabilumui.

Darbo tikslas. Ekologiniu aspektu įvertinti Kauno marių regioninio parko sausumos ir vandens ekosistemas

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti Kauno marių regioninio parko (sausumos ekosistema) biotopą ir biocenozę;

2. Išnagrinėti Kauno marių (vandens ekosistema) biotopą ir biocenozę;

3. Nustatyti ekologinės problemas ir aplinkosaugą aprašomose ekosistemose;

4. Išanalizuoti pasirinktų ekosistemų saugomas buveines ir rūšis (Natura 2000).

Darbo metu taikyti metodai. Mokslinės literatūros ir periodinių leidinių analizė; internetinės informacijos šaltinių analizė.