Frazeologizmų vartosenos tendencijos dienraščių antraštėse/pokalbių svetainėse

Šios temos pasirinkimą nulėmė jos aktualumas ir platumas (tai, kad ji dar palyginti nedaug nagrinėta). Nors literatūros apie frazeologizmus ir jų vartoseną netrūksta, tačiau ji apsiriboja frazeologizmų apibrėžimais, pavyzdžiais buitiniame ar literatūriniame diskurse. Apie frazeologizmus šių dienų kontekste, deja, nėra jokių vadovėlių ar lengvai prieinamos medžiagos. Beveik neradau informacijos apie frazeologizmų vartosenos problemas, todėl šią temą mėginsiu panagrinėti savarankiškai.

Tyrimo objektas – frazeologizmai

Tyrimo medžiaga – teminė literatūra, žiniasklaidos priemonės ir t.t.

Darbo tikslas – nurodyti kuo aiškesnes frazeologizmų vartosenos tendencijos dienraščių antraštėse/pokalbių svetainėse tendencijas

Darbo uždaviniai: surasti tinkamos medžiagos teminėje literatūroje, ją susistemintai pateikti; rasti pateiktas tezes iliustruojančių pavydžių žiniasklaidos ar kitose viešojo diskurso priemonėse

Referate vartojamas specifines sąvokas paaiškinsiu pačiame tekste.

Frazeologizmų samprata, požymiai, klasifikacija (funkcijos)

Prieš pradedant kalbėti apie frazeologizmus, derėtų aiškiai apibrėžti, kas tai yra. Paprastai kalbant – tai vaizdingi ir konkrečią reikšmę turintys pastovūs žodžių junginiai. Tačiau įvairioje teminėje literatūroje frazeologizmai yra apibrėžiami skirtingai, pabrėžiant įvairias jų savybes:

• Kitų kalbų frazeologijos tyrinėtojai frazeologizmus neretai vadina „perlais“, „smaragdais“, „deimantais“. Iš tikrųjų, jei kurios tautos kalbą prilygintume audiniui, tai frazeologizmai būtų spalvingiausi ataudų siūlai, suteikiantys tam audiniui savitą, nepakartojamą spindesį. Dauguma frazeologizmų, išreikšdami įvairias mintis, podraug perteikia ir tautos mąstymo būdą bei nacionalinius savitumus (Lipskienė J. „Lietuvių kalbos somatiniai posakiai“. – V.: Mokslas, 1979. – 3psl).
• Aiškesniu apibrėžimu galima laikyti šį: „(...) frazeologizmais (...) vadinami ekspresyvūs ir vaizdingi pastovios reikšmės žodžių junginiai, kurie turi apibrėžtą leksinę aplinką ir nekuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties. “ (Jakaitienė E., Lietuvių kalbos leksikologija: Vadovėlis respublikos aukšt. m-klų liet.k ir literatūros spec. V.: Mokslas, 1980. – 99psl.)

„Frazeologizmas (...) – tai pastovus ir ekspresyvus žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę ir atkuriamas šnekos procese kaip gatavas vienetas“ (Palionis, J. 1999: Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius)

Apibendrinus šiuos įvairių autorių siūlomus apibrėžimus, galima padaryti išvadą, kad bene visi išskiria frazeologizmų ekspresyvumą (ir/arba vaizdingumą), pastovumą; įvardija juos kaip svarbų kalbinį elementą (reikšmingą netgi tautiniam savitumui).