Vytautas. Vilnius valdant Vytautui

Vilnius įsikūrė prie Neries ir Vilnios upių santakos. Vilnia pavadinta šiuo vardu, kaip spėjama, todėl, kad ji greitai variusi savo vilnis, buvusi labai srauni. Miesto vardas kildinamas iš šio pavadinimo.

Gediminas, Lietuvos Didysis kunigaikštis, perkėlė Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių. Labi galimas dalykas, kad iki to meto Lietuva pastovios sostinės nė neturėjo, o kartais ji galėjo būti slepiama ir kariškais sumetimais. Gedimino laikais galutinai įsigalėjo nerašytas įstatymas, kad kas valdo Vilnių, tas yra viršesnis už kitus Lietuvos kunigaikščius. Iš Gedimino laiškų aiškėja, kad 1323m. Vilniuje buvo bažnyčia ir pilis, rūmai, gyvenvietės. Mieste lankėsi svetimųjų kraštų pasiuntiniai, gyveno kunigaikščio dvariškiai ir nuo tų laikų gyveno visi didieji kunigaikščiai. Tada mieste buvo dvi pilys: Aukštutinė dabartiniame Gedimino kalne ir Žemutinė – jo vakarinėje papėdėje. Aplink pilį plėtėsi ir Vilniaus miestas, išsidėstęs daugiau prie Neries upės. Susidarė prekybos centras, kuriame telkėsi Gedimino iš Vakarų Europos pakviesti amatininkai bei pirkliai. Daugiausia prekiauta su Ryga. Pirmieji namai buvo mediniai, keliai Vilnių jungė su svarbiausiomis tuometinės Lietuvos vietomis – Trakais ir Medininkais.

1345m. Vilniuje įvyko bene pirmasis valstybinis perversmas: Algirdas su Kęstučiu atėmė iš Jaunučio Lietuvos valdymą. Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu tapo Algirdas, palikęs sau rytinę Lietuvos dalį su sostine Vilniumi. Jis išplėtė Gedimino suteiktas lengvatas pirkliams bei amatininkams ir pasikvietė į Vilnių jų dar daugiau. Jo laikais čia apsigyveno ir rusų pirklių. XIV a. antroje pusėje Vilnius buvęs jau gyvas ir gražus miestas.

Jogailos valdymo laikų pradžioj Vilniuje buvo neramu, nes tebevyko pilietinis karas. 1382m. Jogaila, padedamas kryžiuočių ir Vilniuje gyvenančių įtakingų vokiečių pirklių, atgavo Vilnių, užėmė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio sostą. 1387m. Jogaila atvyko į Vilnių drauge su lenkų dvasininkais ir bajorais lietuvių krikštyti. Griuvo senosios lietuvių šventyklos, jų vietoj statytos katalikiškos. Tais metais įkurta Vilniaus vyskupija. Pirmuoju vyskupu buvo lenkas pranciškonas Andriejus Vasila. Vyskupiją Jogaila gausiai apdovanojo dvarais bei žemėmis, esančiomis Vilniuje ir už Vilniaus ribų. Perkūno šventyklos vietoje pastatyta katedra, ant kitos šventyklos pamatų – Šv. Jono bažnyčia. Tais pačiais metais Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises. Vilnius yra pirmasis Lietuvos miestas, gavęs vakarų miestų teises. Miestiečiai buvo atleisti nuo visų pareigų Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui; teprivalėjo eiti tik pilies tarnybą.