Disonansas ir paveldo panaudos

Šioje temoje aptarsime tris pagrindines kategorijas susijusias su paveldo panauda ir disonansu. Taip pat šį kartą labiau kreipsime dėmesį į disonansą, kurį sukelia paveldo panauda nei į anksčiau aptartus poveikius asmenims ir socialinėms grupėms.

Visos trys kategorijos atspindi idėją, kad paveldas yra išteklius arba resursas, kuriuo remiantis konstruojamos įvairios veiklos, verslai ar net „pramonė“.

Pirmiausia paveldas naudojamas kaip kultūrinis resursas, kaip vertybė, ir sudarantis sąlygas jį kolekcionuoti ir eksponuoti, ir šioje veikloje pagrindinės institucijos vaidmenį atlieka muziejus.

Antra, paveldas gali būti naudojamas kaip politinis resursas, sukuriantis ar sustiprinantis valstybių ir vyriausybių ideologijas.

Trečia, paveldas sėkmingai naudojamas kaip ekonominis resursas, paremiantis ekonominę veiklą, arba tiesiogiai, kai kalbame apie paveldo industriją, arba netiesiogiai, kaip kitų ekonominių veiklų pagalbinis veiksnys.

Šios trys kategorijos yra labai susijusios tarpusavyje ir dažnai persidengiančios, visų pirma dėl to, kad dažnai išnaudoja tą patį istorinį įvykį, asmenybes, vietas ar asociacijas. Tačiau kiekvienos šių grupių vartotojai turi skirtingus lūkesčius ir pageidavimus ir suvokia bei naudoja paveldą skirtingais būdais.