Pasaulio Prekybos Organizacija

Visi susiduriame su tarptautine prekyba daugelyje vietų. Prekyba, kuri be prievartos ir apribojimų vyksta tarp šalių, visada yra naudinga. Užsienio prekyba – mainų procesas, vykstantis pasauliniu mąstu. Šalys stengiasi gaminti tai, ką gali efektyviai parduoti pasaulinėje rinkoje, o tai kelia specializacijos lygį. Eksporto ir importo santykis atspindi šalies ekonomikos raidą. Nuo užsienio prekybos priklauso valstybės gyvenimo lygis. Geresnius veiklos bei efektyvumo rezultatus sąlygoja gamybos specializacija ir prekyba ne tik šalies bet ir pasauliniu mastu. Laisvos prekybos politika, laisvas prekių paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas skatina konkurenciją, naujų technologijų, prekių rinkų paiešką. Vykstant tarptautinei prekybai, šalys specializuojasi tam tikrų prekių gamyboje, išsiplėtus prekių rinkai didėja jų gamyba, o padidėjus gamybos apimčiai, mažėja prekių gamybos išlaidos. Tam, kad vyktų laisvos prekybos tarp šalių procesas, reikalinga organizacija, galinti kontroliuoti prekybinius santykius. Viena iš tokių organizacijų – Pasaulio Prekybos Organizacija.

Darbo objektas – Pasaulio prekybos organizacija.

Darbo problema – kokia veikla užsiima Pasaulio Prekybos Organizacija?

Darbo tikslas – apžvelgti Pasaulio prekybos organizacijos veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti Pasaulio Prekybos Organizacijos sampratą.
2. Išnagrinėti prekybos barjerus.
3. Pateikti tokių terminų kaip embargas, dempingas, protekcionizmas, sampratą.

Temos aktualumas. Pasaulio Prekybos Organizacija jau apima visus kontinentus, 2011 metų pabaigoje jos narėmis buvo 152 valstybės, dar 26 yra stebėtojos. Šie skaičiai vis auga, PPO plečia tarptautinės prekybos mastus, naikina prekybos barjerus ir suteikia platformą deryboms.