Vaikų piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis

Sparčios permainos šalies ekonomikoje , socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat ir į narkotinių medžiagų vartojimą. Išaugęs narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, padidėjo ir narkotikų poreikis. Paaugliai ir jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Dėl savo amžiaus ypatumų – pomėgio rizikuoti ir smalsumo – jie pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla.

Alkoholis – labiausiai paplitęs narkotikas. Dalis mitų apie alkoholį atsirado sąmoningai – alkoholio pramonės pastangų dėka. Kita dalis mitų susiformavodėl pačios visuomenės neišmanymo. Deja, paneigti tvirtai prigijusias nuostatas yra sunku. Gerti pradedama nuo mažų dienų. Alkoholiniai gėrimai jaunimo susibūrimuose labai populiarūs, dažnai be jų nebemokama bendrauti. Statistiniai duomenys rodo, kad net 73,6 proc. bent kartą buvo apgirtę, o 65,5 proc. prisipažino be saiko vartojantys alkoholį paskutinį mėnesį. Paauglystėje svaigalų vartojimas tampa vienu iš asmens brendimo aspektų ir net gyvenimo dalimi. Dažno paauglio nuomone, alkoholis padeda bendrauti, atsipalaiduoti, atsikratyti kompleksų. Daugelis moksleivių žino ir supranta, jog alkoholis kenkia sveikatai, tačiau absoliuti dauguma moksleivių nežino ar netiki priklausomybės pavojumi, todėl mano, kad galėtų nustoti gerti kada tik panorėję. Tai rodo, kad moksleiviai negauna reikiamų žinių, neturi gyvenimo įgūdžių, nemoka ir nesugeba spręsti savo problemas. Apmaudu, kad ne tik jaunimas, bet ir suaugę asmenys pamiršta, kad rišamuoju dalyku bendraujant nebūtinai turi būti psichoaktyvi medžiaga.

Tabakas – jaunimo tarpe, antras pagal populiarumą narkotikas. Nikotinas nepriklauso narkotinių ar psichotropinių medžiagų grupei, tačiau tai yra psichiką veikianti medžiaga ir jos vartojimas sukelia sunkią priklausomybę. Remiantis statistika, 77 proc. 15 – 16 metų moksleivių nurodė ilgiau ar trumpiau rūkę. Daugiau rūkyti linkę paaugliai, kurių šeimose rūko artimieji. Nemažai vaikų pradeda rūkyti ankstyvoje paauglystėje.

Nelegalūs narkotikai (žolė, marihuana, hašišas ir kt.) – labiau paplitę tarp berniukų nei tarp mergaičių. Populiariausias narkotikas – marihuana ir hašišas. 15,5 proc. 15 – 16 metų moksleivių bent kartą vartojo kokį nors iš šių narkotikų.

Lakiosios medžiagos – lipofilinės kilmės cheminių medžiagų grupė, kurios garų pavidalu įkvepiamos per nosį ar burną, siekianr suaktyvinti psichinę veiklą ar pakelti nuotaiką. Dauguma svaiginimuisi naudojamų lakiųjų medžiagų lengvai preinamos, dažnai buityje naudojamos priemonės, kurios nėra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, joms nėra taikomos kontrolės priemonės. Jos skirstomos į skirtingas kategorijas, būna įvairių produktų rūšių, sudėtyje turi net po kelias skirtingas chemines medžiagas. Pvz.: lipniosios medžiagos (klijai), aerozoliai (plaukų lakas, dezodorantai ir kt.), anestetikai (dujiniai, skysčiai), valomosios priemonės (sausi valikliai, riebalų ar dėmių valikliai), tirpikliai (nagų lako valikliai, dažų skiedikliai), dujos (degalų, žiebtuvėlių dujos) ir kt. Remiantis statistika 2010 metais JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto duomenimis, lakiųjų medžiagų vartojimo paplitimas 15 – 16 metų paauglių amžiaus grupėje siekė tik 2,2 proc.

Piktnaudžiavimas vaistais – paaugliai ir jaunimas gana dažnai vartoja vaistus be gydytojo paskyrimo. Tarp jų paplitę raminamieji ir migdomieji. Savo poveikiu daugelis raminamųjų pasižymi panašiu svaiginančiu veikimu kaip alkoholis ir vartojamas tuo pačiu tikslu arba kartu su alkoholiu. Raminamieji vaistai vartojami slopinant nerimą, depresiją, gerinant miegą. Statistika rodo, kad 12,4 proc. 15 – 16 metų paauglių vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus; dažniau mergaitės.

Psichotropinių preparatų vartojimas žalingai veikia vaiko raidą ir mokymąsi. Juos vartojantys mokiniai nepajėgia mokytis; pasekmės pažintiniams gebėjimams ir atminčiai išlieka labai ilgai. Piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis dažnai lemia motyvacijos ir savidrausmės stoka bei suprastėjęs mokyklos lankymas.