Kompleksinės pagalbos teikimas šeimai vaikų dienos centruose: socialinio darbo aspektas

97 psl. / 27943 žod.
Magistro baigiamasis darbas, kurio įvertinimas 10. Darbe daroma išvada, kad kompleksinė pagalba charakterizuojama kaip įvairių sričių specialistų daugiakomponentis, koordinuotas susitelkimas, teikiant pagalbą toms gyventojų grupėms, kurioms tuo metu jos reikia. Teikiant kompleksinę pagalbą, efektyviau sprendžiamos visos šeimos problemos. Visi šeimos sistemos nariai susiję vieni su kitais ir priklausomi vieni nuo kitų, todėl norint efektyviai dirbti su šeima, reikia ją pažinti, taikant sisteminį požiūrį. Kompleksinės pagalbos teikimo prielaidos susidaro tuomet, kai problema imama traktuoti kaip visos šeimos problema. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra neatsiejama kompleksinės pagalbos šeimai dalis, reikšminga tuo, kad skatina pokyčius, tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai rezultatai būna neefektyvūs dėl asmeninių specialistų savybių ir jų tarpusavio nesutarimo.

Ištrauka

Temos aktualumas. Vaikų dienos centrai (toliau tekste – VDC), kaip viena iš socialinio darbo sunkumus išgyvenantiems vaikams bei jų šeimoms pagalbos teikimo forma, atlieka svarbų vaidmenį socialinių problemų sprendimo kontekste.

Lietuvos statistikos departamento (https://osp.stat.gov.lt) duomenimis, 2013 m. Lietuvoje gyveno 10 235 socialinės rizikos šeimos (toliau tekste - socialinę riziką patiriančios šeimos, sąvoka vartojama nuo 2018-07-01), jose augo 20 664 vaikai; 2014 m. – 9 930 socialinę riziką patiriančios šeimos, jose augo 19 668 vaikai; 2015 m. – 9 757 socialinę riziką patiriančios šeimos, jose augo 19 043 vaikai; 2016 m. – 9 676 socialinę riziką patiriančios šeimos, jose augo 18765 vaikai; 2017 m. Lietuvoje gyveno 9 786 socialinę riziką patiriančios šeimos, minėtose šeimose augo 18 415 vaikų. Taigi, socialinę riziką patiriančių šeimų per penkerius metus sumažėjo nuo 10 235 iki 9 785 (-449), o augančių jose vaikų nuo 21 303 sumažėjo iki 18 415 (- 2888). Tikėtina, kad minėtus rodiklius lėmė gimstamumo mažėjimas (nuo 29 885 gimusių kūdikių 2013 m. iki 28 696 gimusių kūdikių 2017 m.) ir bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas (nuo 2 971,9 tūkst. 2013m. pradžioje iki 2 847,9 tūkst. 2017 m. pradžioje). Lietuvos statistikos departamento (https://osp.stat.gov.lt) duomenimis, 2013 m. vaikų, kuriems suteiktos socialinės paslaugos VDC, skaičius siekė 8 827; 2014 m. socialinės paslaugos VDC suteiktos 8 742 vaikams; 2015 m. - 8 793 vaikams; 2016 m. - 8 396 vaikams; 2017 m. socialines paslaugas VDC suteiktos 8 362 vaikams. Pastebima, kad, net ir mažėjant socialinę riziką patiriančių šeimų skaičiui ir juose augančių vaikų skaičiui bei mažėjant bendram gyventojų skaičiui, vaikų, gaunančių socialines paslaugas VDC, skaičius išlieka stabilus arba mažėja nežymiai. Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų plane (2018) pažymima, kad nuo 2017 m. VDC nestacionarios dienos socialinės priežiūros paslaugos imtos teikti visiems vaikams, neišskiriant socialinę riziką patiriančių vaikų. Taip pat pastebima, kad išaugo VDC plėtra: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – SADM) (https://socmin.lrv.lt/lt/) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje veikė 250 VDC, 2018 m. - 388 VDC. Minėti faktai leidžia konstatuoti, kad VDC teikiamų paslaugų poreikis vaikams išlieka didelis. Įprastai VDC organizuoja vaikų popamokinį užimtumą, teikia materialinę paramą ir maitinimą. Tačiau tikėtina, kad minėtų paslaugų VDC nepakanka ir orientuojamasi į platesnę, veiklą, t. y. į kompleksinės pagalbos teikimą. Pabrėžtina, kad kompleksinė pagalba ypatinga tuo, kad teikiama ne tik vaikui, bet ir jo šeimos nariams. Kompleksinės pagalbos teikimo šeimai aktualumas akcentuojamas respublikiniu lygmeniu – LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 priimtas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planas (2016), kiti teisės aktai bei norminiai dokumentai.

Temos ištirtumas. Pažymėtina, kad VDC veiklos ir juose teikiamų paslaugų bei kompleksinės pagalbos temomis domisi užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkai. Crowley, Jeon, Rosenthal (2013) tyrė, kaip vaikų dienos centrų teikiamos paslaugos atitinka numatytiems reikalavimams ir norminiams bei teisės aktams. Minėtų mokslininkų tyrimas orientuotas į vaikų fizinį saugumą bei sveikatą (saugumo aspektas). O'Loughlin ir O'Loughlin (2016) nustatė, kad socialiniai darbuotojai turi sugebėti dirbti su įvairiomis vaikų ir jų šeimos narių grupėmis, taip pat su įvairiais specialistais bei bendruomenės organizacijomis (tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektas). Taylor ir Thoburn (2017) pabrėžė bendradarbiavimą, kaip priemonę pasiekti geresnių rezultatų pažeidžiamiems vaikams ir jų šeimoms įveikiant sunkumus, kai sėkmingai veikia agentūros ir įvairios institucijos (tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektas). Welbourne (2012) konstatavo, kad dirbant su vaikais ir šeimomis reikia daugiau dėmesio skirti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui (profesinių kompetencijų tobulinimo aspektas). Wabnitz (2015) tyrė šeimos ugdymo, vaikų dienos priežiūros programas (pedagoginis aspektas). Gevorgianienė ir kt. (2011) gilinosi į metodinę kompleksinės pagalbos teikimo medžiagą ikimokyklinio ugdymo aspektu. Šidlauskaitė - Stripeikienė (2017) akcentavo kompleksinės pagalbos šeimai svarbą ir galimybes psichologiniu aspektu ir konstatavo, kad turi būti „vertinama visa šeima (tiek individualių asmenų emocinė būsena, tiek bendravimo ypatumai)“ (Šidlauskaitė – Stripeikienė, 2017, p. 17) bei „išskirtinis dėmesys skiriamas suaugusiems šeimos nariams <...>, jų būsenoms, tarpusavio bendravimui bei bendravimui su vaikais“ (Šidlauskaitė – Stripeikienė, 2017, p. 17). Arlauskienė (2014), tyrusi pirminės kompleksinės pagalbos šeimoms, kuriose gimsta kurčias vaikas, modelį, pabrėžė kompleksinės pagalbos svarbą visai šeimai (psichologinis aspektas). Gudžinskienė ir kt. (2017) atskleidė specialistų socialinių įgūdžių ugdymo patirtis VDC ir konstatavo, kad VDC kasdienių veiklų metu ugdomi vaikų stokojami socialiniai įgūdžiai bei įtvirtinami tie, kuriuos jau yra įgiję. Augutavičius ir Sadauskas (2018) pristatė atvejo vadybos metodo taikymą, siekiant veiksmingai išnaudoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybes, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai (socialinio darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektai).

Temos naujumas. Lietuvoje mokslininkų darbai dažnai apsiriboja vaikų dienos centrų veiklos analize arba nagrinėja kompleksinės pagalbos teikimą kitais aspektais. Šiame magistro darbe, remiantis moksliniais straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymais, norminiais teisės aktais, ataskaitomis ir kt. dokumentais bei empiriniu tyrimu, kompleksinės pagalbos teikimas šeimai VDC tiriamas socialinio darbo aspektu.  

Mokslinė ir praktinė problema. Mokslininkai tyrė kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliems asmenims, specialiųjų poreikių vaikams, neorganizuotam jaunimui ir kt. Netrūksta tyrimų apie VDC veiklą kitais aspektais - socialinių paslaugų plėtros socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir vaikams, vaikų požiūrio į VDC teikiamas paslaugas ir kt., tačiau pasigendama tyrimų apie kompleksinės pagalbos teikimą VDC lankantiems vaikams ir jų šeimoms. Minėtu aspektu VDC veikla tiriama mažai. Atsižvelgiant į faktą, kad vaikų, lankančių VDC, nemažėja, atsiranda tikimybė, kad pagalba minėtiems vaikams taptų veiksmingesnė, jei jų problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, t. y., teikiant kompleksinę pagalbą VDC lankančių vaikų šeimoms.

Probleminiai klausimai. Kaip VDC socialiniai darbuotojai supranta kompleksinę pagalbą, minėtos pagalbos teikimą ir organizavimą? Kokie tarpinstitucinio bendradarbiavimo komponentai taikomi kompleksinės pagalbos teikime? Kokie veiksniai yra svarbiausi teikiant kompleksinė pagalbą šeimai? Kokios kompleksinės paslaugos labiausiai reikalingos VDC? Kokius veiklos tikslus sau turi kelti VDC? Kokia kompleksinės pagalbos reikšmė, atstatant socialinės rizikos veiksnius patiriančios šeimos funkcionalumą? Ar tinkamai spręsti šeimoms iškylančias problemas gali padėti kompleksiškai teikiamos paslaugos? Kokias funkcijas atlieka VDC? Kaip išsiaiškinamas kompleksinės pagalbos šeimai teikimo poreikis? Kokias kompleksinės pagalbos teikimo šeimai priemones vykdo VDC? Kokia kompleksinės pagalbos teikimo šeimai priemonių trukmė VDC? Kokiuose projektuose dalyvauja VDC? Kaip šeimos priima joms teikiamą kompleksinę pagalbą? Su kokiais sunkumais susiduriama, teikiant kompleksinę pagalbą VDC? Kas tobulintina VDC, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai?

Hipotezė. Tikėtina, kad VDC teikia kompleksinės pagalbos šeimai priemones, numatytas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plane (2016), teikiant kompleksinę pagalbą šeimai, stiprinamas socialinis tėvų ir vaikų tinklas ir skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Tyrimo objektas. Kompleksinės pagalbos teikimas šeimai vaikų dienos centruose.   

Tyrimo tikslas. Teoriškai ir empiriškai atskleisti kompleksinės pagalbos teikimą šeimai vaikų dienos centruose socialinio darbo aspektu.  

Tyrimo uždaviniai:

  1. Atskleisti kompleksinės pagalbos teikimo teorinius aspektus;
  2. Išsiaiškinti kompleksinės pagalbos teikimo šeimai aspektus bei priemones vaikų dienos centruose užsienyje ir Lietuvoje;  
  3. Empiriškai ištirti kompleksinės pagalbos teikimą šeimai vaikų dienos centruose socialinio darbo aspektu.  

Metodai, taikyti magistro darbe: teoriniai metodai – mokslinės literatūros analizė, dokumentų, teisės aktų analizė, apibendrinimas; kiekybiniai empirinio tyrimo metodai - anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, lyginamoji analizė; duomenų analizės metodai - programos Windows Microsoft Excel, Windows Microsoft Word ir SPSS 20.0.

Empirinių duomenų rinkimo instrumentas – anketa.

Tiriamieji – socialiniai darbuotojai, dirbantys VDC.   

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro įvadas, sąvokų žodynas, 3 dalys (Kompleksinės pagalbos šeimai teorinė analizė, Kompleksinės pagalbos teikimas šeimai vaikų dienos centruose užsienyje ir Lietuvoje, Kompleksinės pagalbos teikimo šeimai vaikų dienos centruose socialinio darbo aspektu empirinis tyrimas), išvados, rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas (134 pozicijos), 2 priedai (Anketa VDC socialiniams darbuotojams ir VDC pasiskirstymas pagal savivaldybes). Darbe pateikiama 8 lentelės ir 16 paveikslų. Magistro darbo apimtis – 91 puslapis.    

Turinys

  • ĮVADAS4
  • SĄVOKŲ ŽODYNAS8
  • 1. KOMPLEKSINĖS PAGALBOS ŠEIMAI TEORINĖ ANALIZĖ10
  • 1.1. Kompleksinės pagalbos samprata, teikimo svarba, specifika ir prielaidos10
  • 1.1.1. Kompleksinės pagalbos samprata10
  • 1.1.2. Kompleksinės pagalbos teikimo svarba ir specifika11
  • 1.1.3. Kompleksinės pagalbos šeimai teikimo prielaidos14
  • 1. 2. Sistemų teorijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo taikymas, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai16
  • 1.2.1. Sistemų teorijos taikymas, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai16
  • 1.2.2. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, jo reikšmė, trukdžiai ir trūkumai, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai18
  • 2. KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMAS ŠEIMAI VAIKŲ DIENOS CENTRUOSE UŽSIENYJE IR LIETUVOJE22
  • 2.1. Užsienio šalių patirtys, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai vaikų dienos centruose22
  • 2.2. Kompleksinės pagalbos teikimo šeimai priemonių reglamentavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje27
  • 2.3. Vaikų dienos centrų funkcijos Lietuvoje32
  • 3. KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMO ŠEIMAI VAIKŲ DIENOS CENTRUOSE SOCIALINIO DARBO ASPEKTU EMPIRINIS TYRIMAS37
  • 3.1. Empirinio tyrimo metodai ir organizavimas37
  • 3.2. Empirinio tyrimo rezultatų analizė41
  • 3.2.1. Tiriamųjų charakteristika41
  • 3.2.2. Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, samprata apie kompleksinę pagalbą šeimai, jos teikimą ir organizavimą42
  • 3.2.3. Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, požiūris į tarpinstitucinio bendradarbiavimo komponentų taikymą ir veiksnių svarbą46
  • 3.2.4. Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, požiūris į paslaugų reikalingumą ir dažnumą, teikiant kompleksinę pagalbą šeimai vaikų dienos centruose48
  • 3.2.5. Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, požiūris į vaikų dienos centrų sau keliamus veiklos tikslus51
  • 3.2.6. Socialinių darbuotojų požiūris į kompleksinės pagalbos reikšmę, atstatant socialinės rizikos veiksnius patiriančios šeimos funkcionavimą ir kompleksinių paslaugų tinkamumą, sprendžiant šeimai iškilusias problemas53
  • 3.2.7. Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, požiūris į vaikų dienos centrų atliekamas funkcijas ir jų dažnumą56
  • 3.2.8. Kompleksinės pagalbos teikimas šeimai vaikų dienos centruose58
  • 3.2.8.1. Kompleksinės pagalbos teikimo šeimai poreikio išsiaiškinimo būdai vaikų dienos centruose58
  • 3.2.8.2. Kompleksinės pagalbos priemonių trukmė vaikų dienos centruose60
  • 3.2.8.3. Psichosocialinės pagalbos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinių paslaugų trukmė vaikų dienos centruose64
  • 3.2.8.4. Mediacijos paslaugų teikimas vaikų dienos centruose68
  • 3.2.8.5. Vaikų dienos centrų dalyvavimas projektinėje veikloje ir socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, nuomonė apie šeimų požiūrį į joms teikiamą kompleksinę pagalbą70
  • 3.2.8.6. Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose, patiriami sunkumai, teikiant kompleksinę pagalbą šeimoms ir pasiūlymai, siekiant padidinti kompleksinės pagalbos efektyvumą72
  • IŠVADOS75
  • REKOMENDACIJOS79
  • SANTRAUKA80
  • SUMMARY81
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS82
  • PRIEDAI91
  • 1 priedas. Anketa VDC socialiniams darbuotojams91
  • 2 priedas. VDC pasiskirstymas pagal savivaldybes96

Reziumė

Autorius
jonoma
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Socialinis darbas
Kaina
€18.70
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lap 4, 2019
Apimtis
97 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Socialinis darbas su šeima: „PARADOKSO METODAS“

Socialinis darbas Referatas vika1
Labai dažnai konfliktas šeimoje įsiplieskia dėl ne vietoje paliktų šlepečių. Šiuo atveju svarbu ne tiek pačios šlepetės, kiek sugebėjimas apie jas tarpusavyje pasikalbėti. (Psichologas...

Socialinė pagalba šeimai, auginančiai neįgalų vaiką

Socialinis darbas Referatas 2016 m. jonoma
Šio darbo tikslas – išanalizuoti socialinės pagalbos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti socialinę pagalbą šeimai, auginančiai neįgalų vaiką....