Ekonomika ir verslas / Ekonomika

Ekonomikos teorijos kūrėjų analizė

1 atsiliepimas
Autorius:
Ekonominė teorija – tai susisteminta visuma ekonominių minčių, kategorijų, dėsnių, teiginių ar hipotezių
apie ekonominę realybę ar jos dalį.
Ekonomistai – teoretikai pripažįsta, kad ekonomikos pažinime yra apjungti du pradai – ontologinis ir metodologinis.
Ontologinis pradas fiksuoja tiriamos ekonominės realybės paveikslą. Iš tikrųjų, tai ekonomikos mokslo dalykas ir objektas.
Metodologinis pradas fiksuoja ekonomikos tyrimo idealus ir normas, tuos pažintinės veiklos metodus ir rezultatus, kurie pretenduoja į mokslinį statusą.
Tam tikrais žmonijos egzistencijos momentais atsiranda prieštaravimas tarp mokslo ir praktikos, konkrečiai – ekonomikos teorijos ir ūkinės realybės. Teorijos ir tikrovės neatitikimo įveikimas verčia ieškoti naujų pažinimo priemonių, teorinių konstrukcijų. Kitaip tariant, odontologinis ekonomikos pažinimo pradas sudaro būtinybę kisti metodologiniam pradui.
Ekonomikos istorijos mokslai gali būti labai įvairūs: ekonominių minčių, ekonominių teorijų, ekonomikos, tam tikros šalies ekonomikos (ūkio), tam tikros ekonomikos mokslo sferos, tapusios savarankišku mokslu, istorija (pvz., vadybos, marketingo, finansų, buhalterinės apskaitos ir t.t.) istorijos.
Ekonominių minčių istorija gilinasi į ekonominių idėjų atsiradimą, kitimą ir tolesnį išplitimą. Ekonominė mintis atsirado anksčiau nei ekonominė teorija. Ši susiformavo, besivystant ir kartojantis ekonominiams įvykiams, jiems įgaunant dėsningumo ir išplitimo laike bei erdvėje apraiškas.
Ekonominių teorijų istorijos objektas yra įvairių ekonominių teorijų atsiradimo, formavimosi, kitimo, tęstinumo ir galimo išnykimo procesas. Ekonominių teorijų istorija padeda nustatyti dėsningą ekonomikos vystymąsi, atskleisti jos raidos pažinimą.
Ekonominių teorijų istorija trumpai susieta su konkrečiomis istorinėmis sąlygomis, kurios veikė vienos ar kitos teorijos atsiradimą ir vystymąsi. Iš tikrųjų, negalima suprasti mąstytojų darbų ir pažiūrų, nesuprantant istorinės epochos ypatybių vienoje ar kitoje šalyje.
Ekonominė mintis anksčiau buvo sutapatinama su ekonomikos tyrimo menu. XIX a. įvairių šalių skirtinga socialinė ekonominė literatūra, joje išdėstytos ekonominės doktrinos yra artimesnės meno, o ne mokslo sričiai. Beje, pirmas tai pastebėjo J.S. Millis (Mill J.S.) 1844 m.
Jau XIX a. žymieji ekonomistai gerai suvokė, kad, norint pritaikyti ekonominę teoriją, reikia atsižvelgti ne vien į tiriamos problemos veiksnius, bet ir į jos socialinius, politinius, moralinius, kultūrinius požymius. Tų požymių kitimo poveikis tiriamai problemai nagrinėti gali būti reikšmingesnis negu ekonominiai veiksniai. Vadinasi, taikomoji mokslinė ekonominė analizė turi būti kompleksinė, sisteminė, kartu abstrakti ir konkreti.
Jau XIX a. buvo atsisakyta vienos paradigmos ekonomikos mokslo modelio. Tiriant tokią sudėtingą sistemą kaip „nacionalinė ekonomika” reikėjo labiau remtis empiriniais tyrimų metodais, pirmiausia plačiau panaudoti istorinius ir statistinius aprašymus, jais papildyti teorinius loginius išvedžiojimus.
Tokios ekonominės minties kryptys – istorinė mokykla, institucionalizmas – faktiškai jau plėtojo ne teorinę ekonominę analizę, bet empirinių tyrimų meną. Vyriausybės institucijos taip pat reikalavo tokių tyrimų, gyvenimo faktais pagrįstų ekonominių doktrinų, atsirado konservatyvios, liberaliosios, krikščioniškosios, socialistinės, radikaliosios ekonominių požiūrių sistemos, įvairios ekonominės doktrinos. Vaizdžiai kalbant, pradėjo formuotis ekonomikos mokslas be griežtais moksliniais metodais pagrįstų ekonominių teorijų.
Ištisas idėjų kompleksas, nulėmęs XX a. ekonomikos mokslo raidą, yra susijęs su maržinalizmu. Dėl šios teorijos įtakos susiformavę teiginiai apie išteklių ribotumą, alternatyvų ekonominį pasirinkimą, kainų susiformavimo mechanizmą rodo esmingą nuokrypą nuo ekonomistų klasikų mokyklos, jų objektyvizmo ir klasikinio pozityvizmo. Gėrybės vertingumas ir ribinės kategorijos tapo teorinės ekonominės analizės pagrindiniais instrumentais. Taip ekonomikos teorijoje atsirado ribinių išlaidų produktyvumo, ribinio polinkio vartoti ir taupyti bei kitos panašios sąvokos. Ribinės analizės įsigalėjimas parodė, kad ekonomikos moksle ir tyrimuose plačiai turi būti taikoma ir matematika, ir jos metodai. Matematika ekonomikoje pradėta vartoti kaip mąstymo būdas, o ne vien kaip skaičiavimo priemonė. Į ekonominius tyrimus atėjo optimalumo sąvoka, ekstremalių reikšmių ieškojimas.Taigi šio darbo objektas – ekonomistai iki II – ojo pasaulinio karo, jų mintys ir teorijos.
Pasirinkta tema yra aktuali, nes ir šių dienų ekonomika ir bet kuris mokslas yra istorinis, ir bet kuri žmonių veikla neišvengiamai remiasi ankstesnių kartų patirtimi. Skirtumas tik tas, kad gamtos ir tiksliųjų mokslų istorijoje išskirtinis dėmesys skiriamas faktų istorijai. Tuo tarpu socialinių mokslų (tame tarpe ir ekonomikos) istorijoje pirma vieta skiriama idėjų istorijai.
Darbe nagrinėsime tris ekonomistus, tai: K. Marksas, D.Rikardo ir A.Smitą.
Darbo tikslas plačiau susipažinti su ekonomikos teorijos kūrėjais ir jų teorijomis bei veikalais.
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti autorius – ekonomistus
Padaryti jų darbų apžvalgą
Pateikti darbų analizę
Rašydama darbą pagrinde rėmiausi Z.Lydekos “Ekonominių teorijų istorija” , nes mes ir darome trijų ekonominės teorijos kūrėjų ir jų darbų apžvalgą ir medžiaga iš internetinių žinynų ir internetinių straipsnių susijusių su nagrinėjamais ekonomistais ir jų darbais.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
6074 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadas…………………………………………………………………………………………………1
  • 1. Adamas Smitas ir jo darbai………………………………………………………………………3
  • 1.1 Adamas Smitas…………………………………………………………………………3
  • 1.2Adamo Smito darbai………………………………………………………………………4
  • 1.3 Smito ekonominės teorijos ir jų analizė………………………………………………….4
  • 2. Dovydas Rikardas ir jo darbai……………………………………………………………………7
  • 2.1 Dovydas Rikardas………………………………………………………………………7
  • 2.2 Dovydo Rikardo darbai…………………………………………………………………7
  • 2.3 D. Rikardo ekonominės teorijos ir jų analizė…………………………………………….8
  • 3. Karlas Marksas ir jo darbai………………………………………………………………………10
  • 3.1 Karlas Marksas………………………………………………………………………….10
  • 3.2 Karlo Markso darbai ……………………………………………………………………10
  • 3.3 Markso ekonominės teorijos ir jų analizė……………………………………………….11
  • Išvados………………………………………………………………………………………………13
  • Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………14

Skaitytojų atsiliepimai

tik darbą įsigijusių klientų įvertinimai
Aciu uz darbeli
, 2013-10-15

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Nekilnojamojo turto ekonomika „Gyvenamųjų namų vertės ir ją lemiančių veiksnių analizė Vilniuje“
Referatas Nekilnojamojo turto ekonomika „Gyvenamųjų namų vertės ir ją lemiančių veiksnių analizė Vilniuje“

Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant [...]

Rizikingi vadovavimo stiliai ir jų prevencijos galimybių teorinių aspektų analizė
Kursinis darbas Rizikingi vadovavimo stiliai ir jų prevencijos galimybių teorinių aspektų analizė

Temos aktualumas. Valdymas ir vadovavimas žmonėms visuomet pasireiškia per vadovų priimamų sprendimų kokybę, tikslų ir [...]

Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir ES analizė
Diplominis darbas Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir ES analizė

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių ekonominių ir [...]

Istorinės ekonominės mokyklos teorija
Referatas Istorinės ekonominės mokyklos teorija

Darbo aktualumas – visi ekonominės minties veikalai rodo, kad labai daug ekonomikos teorijų buvo praeityje [...]

Ekonominės integracijos teorija ir globalios bei regioninės integracijos praktika
Kursinis darbas Ekonominės integracijos teorija ir globalios bei regioninės integracijos praktika

Įvadas           Tvarus šalių augimas didžiąja dalimi priklauso nuo ekonominio vystymosi, todėl yra būtina analizuoti prekybos [...]

Ekonomikos teorija ir tikslai
Konspektas Ekonomikos teorija ir tikslai

Ekonomika - (gr. “oikos” - būstas, ūkis; “nomos” - valdymo, tvarkymo menas) Žodis “ekonomika” priklausomai nuo [...]

BNP kitimo veiksnių modernizuojant šalies ekonomiką analizė
Kursinis darbas BNP kitimo veiksnių modernizuojant šalies ekonomiką analizė

Šio kursinio darbo esmė yra apibrėžti bendrojo nacionalinio produkto (toliau BNP) kitimą sąlygojančius veiksnius, kaip [...]

Kinijos ekonomika ir jos analizė
Referatas Kinijos ekonomika ir jos analizė

Kinija, tai šalis, kuria visi žino, dėl neįprasto augimo, kitaip dar vadinamu - ekonomikos stebuklu.

Milton Friedman ekonominė teorija
Referatas Milton Friedman ekonominė teorija

Monetarizmo teorijos pradininkas yra Milton Friedman. Jis vienas žymiausių amerikiečių ekonomistų, keinsistinės teorijos kritikas, Nobelio [...]

Milton Friedman ekonominė teorija
Prezentacija Milton Friedman ekonominė teorija

Ekonomistas M. Friedman sukurdamas monetarizmo teoriją tarsi suteikė atsaką į John Maynardo Keynes propaguotą ekspansinę [...]

Mokesčių sistemos plėtimo neigiamo poveikio šalies ekonomikai analizė
Referatas Mokesčių sistemos plėtimo neigiamo poveikio šalies ekonomikai analizė

Mokesčiai yra vienas svarbiausių kiekvienos valstybės ekonomikos sudarymo organų. Lietuvos ekonomistė,  Rūta Vainienė, knygoje „Ekonomikos [...]

Ekonominės teorijos pradininkai ir kūrėjai
Referatas Ekonominės teorijos pradininkai ir kūrėjai

Ekonomikos teorija - tai sisteminis tikrovės aprašymas, kuomet pasitelkus apibrėžimus, sąvokas, kategorijas yra absoliučiai [...]

Gerovės ekonomikos teorijos ir  socialinė mokykla
Referatas Gerovės ekonomikos teorijos ir socialinė mokykla

Temos aktualumas. Gerovės ekonomika yra svarbi visame Pasaulyje. Gerovės ekonomikos teorijos supratimas yra labai platus [...]

Ekonomikos teorijos
Referatas Ekonomikos teorijos

Savo darbe pasirinkau aptarti merkantilizmo, klasikinės politinės ekonomijos ir keinsizmo atsiradimo ir vystymosi bruožus. Šias [...]

Kritinė praktinio šiuolaikinio vadybos atvejo
Referatas Kritinė praktinio šiuolaikinio vadybos atvejo "išmokti, keistis, plėtoti" analizė modernaus organizacijos valdymo teorijos kontekste

Šiuolaikinės organizacijos siekia sukurti tokią kultūrą, kuri skatintų mokymąsi iš praeities praktikos, užtikrintų mokymosi rezultatų [...]