Nepakankama lengvųjų automobilių parko atnaujinimo Lietuvoje sparta

Šiandien, sparčiai besivystančiame ir kasdien tobulėjančiame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Socialinis ir ekonominis vystymasis, mokslo pažanga, pramonės augimas, ūkio plėtra turi būti orientuoti į aplinkos būklės gerinimą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą. Atsižvelgdama į tai Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį aplinkos apsaugos reglamentavimui, itin svarbi sritis – kelių transportas, kuris yra vienas didžiausių oro teršėjų ES. Ši priežastis skatina plėsti naujų, ekologiškų (biodegalais ar suspaustu oru varomų, hibridinių, elektrinių) automobilių rinką. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija yra pirmaujančios valstybės naujų ir ekologiškų automobilių pardavimo sektoriuose. ES lengvųjų automobilių parko vidutinis amžius yra 8,5 metų. Valstybėse, kuriose vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės lyginant su kitomis ES šalimis (tarp jų ir Lietuvoje), nėra sukurta efektyviai veikianti teisinė sistema, kuri skatintų šalies gyventojus įsigyti naujesnius, mažiau teršalų į aplinką išmetančius arba ekologiškus automobilus. Šiuo metu Lietuvoje lengvųjų automobilių parko vidutinis amžius yra vienas seniausių ES, iš čia kyla šio rašto darbo problema - nepakankama lengvųjų automobilių parko atnaujinimo Lietuvoje sparta. Svarbiausias klausimas – aplinkos poveikis žmogaus sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą lengvųjų automobilių ekologinės problemos kontekste;
2. Apžvelgti perspektyvias lengvųjų automobilių parko atnaujinimo kryptis;
3. Pateikti išvadas ir pasiūlymus, skirtus paspartinti Lietuvos lengvųjų automobilių parko aplinkosauginiu požiūriu atsinaujinimą.